Labas, merginos
Atsižymiu su dviejomis vakar pabaigtomis knygomis
Taigi vakar pabaigiau skaityti
Luke Rhinehart Kauliukų žmogus. Atvirai sakant, pati net nebežinau, kaip ją galutinai vertinti. Plius dar tie saulės sprogimai matyt galvelę susuko
Knyga, sakyčiau, iš nenormalių, šokiruojančių serijos, (nors asmeniškai manęs ji lyg ir nešokiravo). Su didele krūva porno elementų, persmelkta ironijos, cinizmo, juodo jumoro.
Knygos siužetas sukasi apie psichoterapeuto sukurtą sprendimų priėmimo teoriją metant kauliukus.
Iš pradžių ta knyga mane savotiškai sužavėjo. Patiko jos siužetas bei juodas jumoras. Ypač komiški rodėsi ekperimentai su pacientais. Gal ir negalima būtų juoktis iš tokių dalykų, na bet aš tai priėmiau kaip riebius anekdotus

Tačiau perskaičius maždaug 2/3 knygos , to jumoro kur kas sumažėjo ir mano susižavėjimas knyga priblėso. Na ir pagal siužetą pradėjo lysti, kad deja šis žaidimas turi ne tokią gerą atomazgą, kaip norėtųsi. Dėl aštrių pojūčių šiandien kažką teks paaukoti, prarasti rytoj, dėl jų einama į kraštutinumus. Ir šiaip pasidarė kiek nuobodžiau skaityti.
Bet numesti knygą vien dėl jos, kaip kiti pavadino, šlykštumo, gašlumo, noras nekylo. Kažkaip būtent šiai knygai, prie jos siužeto tas vulgarumas tinka. Juk pati knyga apie visišką nužmogėjimą, apie asmenybės, visų vidinių rėmų paradimą, tuštybę. Ir apie tai , prie ko tai gali privesti.
Ir kita vakar pabaigta knyga (pasirodo, nebe daug jos bebuvo likę skaityti) -
Frederic Beigbeder 14.99 . Iš pradžių knyga, kaip jau rašiau, labai patiko. Pasirodė aštri ir taikli, persmelkta kokybiško jumoro. Bet vėliau, kai atsirado vientisesnis siužetas (reklamos kūrimo proceso aprašymas, meilės peripetijos) , jau nebuvo taip įdomu. Pabaigiau, kad tik pabaigti.
Beje, gašlumų šioje knygoje irgi per akis. Kai kuriose vietose jie dar net riebesni nei kad knygoje "Kauliukų žmogus".