QUOTE(linnn @ 2011 06 01, 17:18)
Laisvės alėjoje ryte net atvirkščiai kartą buvo: baisiai išgąsdinau moterį, ji mano žingsnius išgirdo tik kai aš buvau keli metrai iki jos ir taip net ko ne pati pasidavė bėgti ir atsisuko tookiom išsigandusiom akim. Jaučiu, pagalvojo, kad koks plėšikas iki jos bėga

. Paskui net gailėjausi, kad neatsiprašiau jos, nes aš neplanavau jos išgąsdinti.
Būna būna

Net Ąžuolyne, kur atrodytų aplinka tokia gana sportiška, žmonės išsigąsta iš už nugaros atrisnojančiojo žingsnių garso.. Aš dar kažkada pagalvojau - o gal labai šnopuoju?

Nes gi galėtų būti, bėgu garsiai musiką klausydama. Bet eksperimentiniais tikslais pabandžiau išjungti ją, tai lyg ne, nešnopuoju labai baisiai
Tiesa, dabar šnopuoju ir be jokios fizinės veiklos.. Kažkoks virusas, ar koks velnias. Nosis užsikimšus, čiaudau. O lyg nealergiška niekam.. Tai va, kol kas ir nebėgu, gal net iš viso niekur eiti nederėtų. Bet vakar dar nebuvo tiek blogai, o ryt jau ir savaitgalis, tai ir pasigydysiu, reikia manyti.
QUOTE(ingulia @ 2011 06 03, 07:34)
Tik kartais vakarais sunku prisiversti, nes po darbo alkana grįžus būna prisivalgau per daug, paskui bėgioti labai sunku

Norėjau paklausti, kiek maždaug valandų turi praeit po valgio, kad galima būtų normaliai eiti bėgioti? Turbūt kokios 4 valandos?
Gavai įvairių jau patarimų, bet aš dar pridėčiau, kad labiausiai tai priklauso ne kažkokių neaiškių individualių savybių, ir net ne nuo to kiek valgai. (Priklauso ir nuo to, bet ne labiausiai). Didžiausią įtaką turi tai, kiek kartų per dieną valgai, kokie laiko tarpai tarp didžiųjų valgymų. Taigi, jeigu nori po valgymo mažiau laukti iki bėgiojimo, tai reikia įprasti dažniau valgyti.
O jeigu mitybos keisti nenori, tai po valgymo reikia bėgti pagal savijautą - kai jau nebesijausti apsunkusi, bet dar nesi išalkusi/išsekusi (čia taip hiperbolizuojant