QUOTE(skaidriux @ 2010 08 12, 09:28)
Ačiū visoms, pasidalinusioms savomis istorijomis
O dar norėjau paklausti tokio dalyko: ar sakote ir kiek sakote apie savo vaiko ligą kitiems, ypač jei į vaiką pažiūrėjus nesimato, kad jam kažkas "ne taip"? Mums su vyru kartais ši problema iškyla, ypač kai būnant kur svečiuose ar šiaip su kompanija ateina vakarinis vaistų gėrimo metas. Teiraujuosi, nes kaip daugiavaikei šeimai kartais to nepageidautino dėmesio ir taip pakanka, yra žmonių, kuriems atrodome kaip kokie dinozaurai, nors tokių personų ir privengiame. Jeigu dar sužinotų, kad dukrai TOOOOKIA liga, turbūt išvis užgraužtų
Rudeniop dukra pradės lankyti menų gimnazijos parengiamąją klasę, sveikatos pažymos nunešti nereikės (ten apie ligą būtų parašyta), tai dabar svarstau, ar gąsdinti mokytoją, ar ne
Priepuoliukų jai iki šiol nebuvo, bet ką gali žinoti...
As mokytojai pasakiau dar pries renkantis mokytoja
paklausiau ar jai nebus baisu mokyt epilepsija serganti vaika, nes kai turejus nekokios patirties, nezinojau kaip sureguos zmogus. Bet jinai sake a ko cia bijot yra kaip yra, tai pirmom dienom stebejo ja, paskui priprato ir dabar kai susitinkam sako, viskas ok
QUOTE(DainaM @ 2010 08 12, 13:24)
Neslepiu. Praktiškai pasakau visiems aplinkiniams, kurie susiduria su mumis ir mūsų vaikais. Tai nėra kažkokia gėdinga liga ar dar kažkas - tiesiog žinojimas aplinkinių, kas jai yra, gali pagelbėti. Nu maža kas, tikiuosi, kad priepuoliukų daugiau nebeturėsime, bet maža kas, tegul aplinkiniai žino, o kas, jeigu gatvėje prie kaimyno mergaitei bloga pasidarys? Jis bent žinos, kas jai, gal padėti galės
Darželyje vos sužinojus diagnozę nuėjau ir pasikalbėjau su auklėtojomis, direktore, nunešiau diazepamo žvakutę, kad jeigu neduokdie ištiktų priepuolis, tai jos galėtų mergaitei padėti. Nes buvo toks atvejis, kai darželyje vaikučiui prasidėjo priepuolis, o auklėtojos neturėjo vaistų....
QUOTE(skaidriux @ 2010 08 13, 08:50)
Sveikos gyvos
Na, kaip supratau, kiekvienu atveju matyt yra geriausia orientuotis pagal žmogų ir situaciją. Manau, muzikos mokytojai tikrai reikės pasakyti, tegu tai ir neprivaloma: tiesiog tam, kad priepuoliui šitikus nepultų purtyti, "gaivinti" acetonu ar grūsti kokių pieštukų į burną
O į daržiuką ir aš esu nunešusi diazepamo klizmutę, ir knygelę apie epilepsiją, kurią įteikė Santariškėse prieš išrašydami, daviau paskaityti, nes visokių mitų, susijusių su epilepsija, visuomenėje dar apstu. Pranešiau ir darželio administracijai, nes bent jau Vilniaus mieste sergantiems epilepsija darželinukams savivaldybė kompensuoja maitinimo išlaidas, taigi mūsų sąskaita už darželį dabar suvis simbolinė
matai kokie supratingi jusu darzeliai, o maniskis darzelis, kai suzinojo tai ujujuj... aukletojos tai dar nieko, paeme ir zvaukte jei kas...o kai istiko priepuolis ir direktpre pamate zvakute, tai apsauke mane, kad as negydau vaiko, nieko nedarau, o tik leidziu i darzeli, o jinai gasdina vaikus ir dar plius kazkokius neaiskius vaistus nesioju i darzeli, kai pagal istatyma darzelyje negali buti jokiu vaistu, zodziu vaikas mano merdejo, o jinai reke ant manes, kokia as bloga motina
jei siuo momentu ta direktore pamatyciau, tai nezinau ka jai padaryciau... Koks zmogaus trumparegiskumas, netaktas ir kietasirdiskumas, negaliu patiket, kad cia dar direktore.
Na, mane pačią paprotino mūsų pediatrė: žodžiu, puikioji sistema yra tokia, kad jei kepenų fermentų tyrimą skiria pediatras arba šeimos gydytojas - tada jis mokamas, bet jei neurologas - tada jau ne. Tad aš dabar su dukra vaikštau po polikliniką ratais: einu pas pediatrę, pasiimu siuntimą pas neurologę, ta man parašo siuntimą nemokamam tyrimui, o su jo rezultatais jau važiuojame į Santariškes. Aišku, šiek tiek gaištasi laikas, bet aš nepykstu, nes mūsų poliklinikoje dirbanti neurologė labai žiopla (vieša paslaptis net tarp pačių medikų), tik tiek, kad juridiškai veiksni, t. y. parašas ir antspaudas galioja. O šiaip visus smulkesnius neaiškumus dėl ligos aptariu su pediatre, ji puiki specialistė. Tačiau jei jūsų poliklinikoje nėra neurologo, tada mano pasiūlyta schema negalioja 
