QUOTE(Fedes @ 2010 09 04, 17:39)
ir kad visai nepyksti, kad kvietimus vėjais paleido, ypač jei nuo to kino vaikui galvą skaudėjo....
iš tikro tai net ašaros ištryško man peskaičius šitą situaciją, manau čia daugiau nuoširdumo , nei melo... tiesiog kartais bebrangindami artimus žmones pridarom visokių niekų...
pokalbio su mama nebuvo ir , turbūt, nebus , nes mažoji prašė, kad nieko močiutei nesakyčiau:
-mama, močiutė sakė, kad mes geros draugės (močiutė ir ji). O draugai draugų neišduoda, ir, kad tai jų paslaptis. O panelė jautėsi kalta, kad man melavo, o dabar jaučiasi kalta, kad išdavė močiutę.
tai paaiškinau, kad tikrai močiutei nieko nasakysiu, bet , kadangi esu mama, ir esu už ją atsakinga, tai turiu žinoti viską, kas neramina arba slegia mano vaiką. (fui, kokia buvau "važna"). Ir kad tikri draugai neprašo kitų veltis į melą. paaiškinau, kad su draugais, draugėmis galima (ir reikia) turėti bendrų paslapčių, bet, jei jauti, kad darai kažką negero, pasitark su kuo nors iš suaugusių- mama, tėčiu, krikšto tėvais, pusbroliais (jauniausiam iš kurių 20metų), mokytoja, ar kunigėliu. Tuo ir baigėm. Dabar aš su pana turiu paslaptį. Vat. (na ir visos iš SM.)
Ačiū