QUOTE(Hmmm... @ 2012 07 30, 08:34)
Bet tai Jūs lygiai taip pat, kaip ir ta dauguma, tik balių ir sukneles santuokoje matot

Tai ir gerai, kad nesituokiat - nėr reikalo, ir nereik
P.S.: Įmanoma susituokt be suknelių, tortų, svečių, giminių, artimiausių žmonių rate. Ir kainuoti tai gali ne daugiau nei eilinis savaitgalis gamtoje ar eilinis gimtadienis su keletu draugų

Jei norisi

O giminės išgyvena tą "stresą" ir nė vienas nuo to nenumiršta
P.P.S.: Šiaip tai žmonės yra visiškai laisvi kaip ir su kuo jiems gyvenimą nugyvent ir kokias santykio įteisinimo formas pasirinkt. Vis dėlto, kai nesusituokusi moteris pradeda pasakot, kad vyras ją "žmona" vadina, tai man juokinga
Na, o jei apie temą, tai pasipiršti vaikinui sugalvočiau turbūt tik po itin didelės smegenų traumos...
Pritariu visoms issakytyoms mintims:)
Sugyventiniams vadintis zmonomis ir vyrais yra saves apgaudinejimas, jeigu taip norisi butent tokio oficialaus pavadinimo ir "sugyventinis/e" kazkam skamba nelabai pagarbiai visuomenes akyse, tai kodel neiteisina santykiu. Mat troskimas yra, o realizacijos ne

Arba troskimas tik is vienos puses...
Papildyta:
QUOTE(In hell @ 2012 07 30, 10:04)
Labai teisingas postas
Beje, Aleksandra gi iškėlė SM'e klausimą, kad Dievas, vardan įrodymo, kad jis yra, padovanotų jai kačiuką, nes priešingu atveju ji netikės...

Jis nepadovanojo, tai va Aleksandra ir bedieve patapo
Siaip nelabai grazu kapstytis ir aptarineti kitu zmoniu gyvenimus ar Dievo paieskas, norejau pasakyt tik tiek, kad jeigu butu turejus kantrybes laukti, tai ir butu padovanojes.... Jau rasiau sia grazia minti kitur, bet nebijau pasikartoti:
"Veikti ir veikti ismintingai, kai ateina veiksmo metas, laukti ir laukti kantriai, kai ramybes metas"
Paciu geriausiu dalyku , dazniausiai tenka palukti ne menesi ir ne du, o kartais net ne metus:) Ar kas nustotu tiketi meile, jeigu cia ir dabar mylimasis nepasakytu "as tave myliu"... Tai tiek apie Dieva...