QUOTE(mementoo @ 2020 06 22, 12:54)
Durininkai restorane dievai. Leisdavo sau labai daug. O ypač prieš suvargusį inteligentą, kuris iš po skverno negalėjo paduoti dešros.
Gerai buvo tiems, kurie kaip akli kurmiai nieko nematė kas dedasi pasaulyje. Gavo grybuką ir jau laiminga vaikystė. Dabartinis vaikas nori pajodinėtk, paslidinėti, kopti į kalnus, nardyti, mokytis japonų kalbos. Su grybuku neužkiši.
Ka turejo matyt mažas vaikas-kurmis? Mama turejo pasakoti kaip Ausvice marino badu, lupo odą, išiminėjo organus, apie gulaga, tremimus, kaip kryziuociai zude...Ar tikrai? Esu dekinga savo tevams, kad neikale tos visus baisumus. kitaip, pasekmes liktu visam likusiam gyvenumui.
taip gavau grybuka, šokoladuka...

Man reikejo, buvau judrus vaikas. Vyresnems, savaime aisku, kad nereikia saldumynu. Turejau daug draugu (net nepastebejau kaip užaugau be pusbroliu, tetų, pusseseriu ir t.t.), lankiau muzikos mokykla, fechtavimo treniruotes, vėliau lengvąją atletiką, stovyklos ir t.t. Tikrai laiminga vaikyste. Nesuprantu, ko jus pyktinates. Moonte irgi rašė, kad jos vaikyste buvo laiminga.
O kas jums ar jūsų vaikams trukde lankyti žirgų sportą? mano draugė lankė, nes ji buvo įsimylėjusi tos žirgus, arklidėse praleisdavo beveik visą savo laisvalaiki. Buvau ir as ne viena karta nuvykusi, manes nesuzavejo. Kas trukde nardyti? kas trukdė mokytis kalbu?