Kaip praleidome savo dieną šiandien?

GAl neiaskink to ko nezinai...

Gerai atsimenu Audorne Z. puikiai mokesi, tevai buvo religingi, ji atsisake stoti i visas vaikiskas socialistines organizacijas. Va taip, tyliai nepasidave bandai, ne taip kaip Maja Di, ar kitos, del savo ramybes nepardave savo isitikinimu, sazines, nesitaikstesi su rezimo primestomis vertybemis. Jai parase tokia charakteristika, kad nei viena vertas demesio universitetas jos neprieme. Gerai, kad mano karta pakliuvo ant bangos, Audrone praleido kelis metus, kol buvo sovietinis rezimas, Lietuvai tapus laisva salimi, turejo galimybe studijuoti. Yra puiki gydytoja. Jei butu sovietai, itariu jos gyvenimas nebutu taip palankiai susiklostes, kaip dabar.

Nereikia meluoti, galima tiesiog nekalbėti prie vaiko, vaikui tai geriau sužinoti tai kai jis subrendęs tam.


Būtent, žinau vieną davatką mamos buvusią kolegę (jau amžinatilsį dabar), kuri labai uoliai gaudė vaikus, einančius į bažnyčią, o pasikeitus santvarkai tapo karito nare ir po kelių metų išėjo tikybos mokyti. Kaip šlykštu, persidavėliška.

Papildyta:

Cia as matau tik juoda ir balta?

O jus galvojate, kad as nezinojau ir nezinau kur saujale likusiu mano giminiu anuomet gyveno? Jusu ziniai, kai tevui reikejo darbo reikalais vaziuoti i Sibira, jis atstovavo imone arbitraziniam teisme, as kartu su juo keliavau aplankyti giminiu, kurie buvo "невыездные". t.y. jiems buvo draudziama isvaziuoti is vietoves kurioje gyveno.

Apie ka jus cia? Ko palakt viska i viena vieta?

Monteverte, mano aplinkoje, buvo vaikai-draugai, kai isvecius ateidavo suage, juos nugrusdavo i virtuve, sakydami kad vaikai turi buti negirdimi, nematomi...

Mano seimoje, vaikai nera antrarusiai, nei durneliai, negebantys suvokti kas jiems kalbama. Mes galvojame, kad vaikai viska supranta, tik reikia moketi suagusiam deramai apteikti atsakymus i ju uzduodamus klausimus. O i vaiku kalusimus suaugusiems yra privaloma atsakyti.

Pakelkit letenėles kas nebuvot komjaunuoliais iš mūsų kartos? Ir kam tas ženkliukas kažką reiškė? Man nieko, tuščia vieta, į šiukšlių kibirą nukeliavo, nebūtina garbinti santvarkos. Tiesiog kaip dabar visi prie komunijos vedami (nors į bažnyčią šiaip nevaikšto ir ta komunija jiems nieko nereiškia), tada visi į komjaunimą stojo. Būti balta varna? Kam? Mačiau kas mano mamai už tai nutiko.

Pas tave tokue plaukuoti papai kaip pirm9je foto??? Tai nusikirpk ir kompensuok savo skalpa su trim plaukais.
Papildyta:

As nebuvau komjaunuole.

DAr karta pakartosiu. Viskas yra tarpusavyje susije. Vaikas uzduoda klausimus, kur mano seneliai, dedes, tetos pusbroliai ir t.t. Tai virvute, kuri patempus, dozuotai, priklausomai nuo amziaus, suzinai visa tiesa apie represuotas gimines.

Pirma, tave domina tai, ne todel, kad tave piktina represinis rezimas. O todel, kad nesupranti, kodel kiti turi, o tu ne. TRumpas atsakymas, kad gimine mire, tenkina trumpai. Automatiskai uzduodamas kalusimas kodel? Kas atsitiko? Kodel pas kitus nemirista seimomis...

Todel, ijunkite siek tiek prota, neturite empatijos, gebejimo isijausti, suprasti, ka jaucia mazas vaikas, matydamas kai kiti vaikai turi tai ko tu niekada neturesi...

O jau su laiku, pradeda kilti kiti klausimai... I kuriuos atsakoma, o ne ignoruojama.

vaikas tam ir vaikas, kad jis žaistų, lakstytų, vaikiškas knygeles skaitytų, konstruotų ir pan. Suaugęs prisinervins dėl visko. Šiaip mes vaikai nė nesėdėdavome labai prie suaugusių, mes net žiemos metu lauke būdavom. Gal rudenį, kai jau tamsiausia, bjauriausia jau namuose, bet tai irgi ne po vieną, tai pas vieną vaiką, tai pas kitą svečiuose. Ir vaikams net norisi intymumo, duris užsidaryti nuo suaugusių, o ne klausytis jų kalbų Jūs tarsi nebuvote vaikas, neturėjote savo vaiko gyvenimo. Ar pastebite, daug kas forume, kas nežino jūsų amžiaus, jus vyresne laiko. Aš nežinau ar tai gerai? Pasaulyje masė blogybių. Kur pasisuksi - ten blogis. Bet jei nuolat nuo vaikystės į tai gilintis, tai išprotėti glaima ar įsisirgti labai. Pagalvokite apie tai
Mano mama augo gana baisiomis sąlygomis dėl tam tikrų priežasčių, tai jei jinai man nuolat tai pasakotų vaikui, verktų, dejuotų, tai blem... Aš labai dėkinga mamai už pozityvą. Dabar ji mano geriausia draugė, mes viena kitaip visame kame padedam, mūru stojamės

As buvau, spaliuke, pioniere... I komjaunima atsisakiau stoti, samoningai, tevas ilgai su manimi kalbejo ta tema, skatino stoti i komjaunima, grisdamas tai - neatimti is save minimalios, bet pasirinkimo galimybes. jaunatviskas maksimalizmas dare savo, o ir anuomet jau rezimas pradejo brasketi, ne toks dantytas buvo.

Kas tie visi vedami... Mano seimoje yra ir ateistai, agnostikai, visokiu konfesiju krikscionys. Niekam niekas neprivalu, pirstais nebado. Kas nori gali tiketi i ka nori, nors i elfus...

Manau, sis palyginimas net neetiskas. Mokyklose vaikai nediskriminuojami del religijos. Juos niekas nemenkina. Stojant i norima mokymo istaiga, universiteta ir t.t. religine priklausomybe nesvarbi.

Papildyta:


As nebesikartosiu. Kas suprato tas suprato.

Linkiu jums visom, nelikti vienoms kaip pirstas zemeje.

Aš nebuvau. Atsisakiau. “Silkes” irgi nenešiojau.
Mano vaikai nei vienas nėra priėmęs komunijos. Namie vyrija visiški bedieviai, o aš save laikau agnostiku.

Komjaunuole nebuvau, nespėjau matyt.
Vaikai be komunijos

Anot jūsų, mano, 6-8m. vaiko, palaima buvo grybukai, o jusu, tokio paties amziaus-deficitines knygos. Tai kaip man reikėjo suprasti?
__________________
Moonte nebukit juokinga, siuolakines kartos atstoves populiariai, ant pirstu paaiskino jums, bet ne man, del savo vaiku konsultuojuosi tik su medikais, o ne cia SM. Baikit kisti tas el. knygas. Mums netinka, be to, pop. knyga niekada neissikraus, nesudus (kas aktualu, kai vaikai dar mazi)
__________________
Kodėl netinka pvz. e. sportas?
__________________________
Aš suprantu, kad yra skirtumas tarp to kai tave realiai mušė, marino badu ir t.t. ir to ka mazo vaiko galvoje sukuria suaugusieji. tokia trauma gali likti visam gvenimui. O Ilgalaikes nuoskaudos naikina zmogu.
Paziurekit filma, kai tevas ir sūnus atsiduria koncentracijos stovykloje, kaip tėvas bando apsaugoti vaiką nuo to kas vyksta, ir įtikina ji, kad tai tik žaidimas. Kad tik jo sūnus būtų laimingas ir nezinotu kas vyksta iš tikrųjų, kad gyvenimas yra nuostabus arba bent, kad isivaizduotu, kad jis toks yra.

Mano buvusios koleges vaika mirtinai sužalojo. Ji ilgai negalėjo atsitiesti, lanke pdichoterapeutus, gėrė vaistus ir t.t. Po kiek laiko gimė kitas vaikas, be galo mylimas, saugomas. Isaugo geras, linksmas paauglys. Tai iki šiol jis nežino tikros istorijos. Taip, žino, kad buvo brolis, lanko kapą. Žinau, kad lb klausinėjo, kai paaugo, kodel mirė brolis, jie konsultavosi su vaikų psichologais. Bet kad Tėvai jam, mažam, pasakotu, koks žiaurus yra brolio zudikas, ką jiems teko isgyventi, praradus vaika ir t.t. Kaip jus manote, kaip geriau? ar kad tas vaikas augtų su neapykanta, nuoskaudom, ir nesiotu jas 50 metu... Jam būtų geriau?