Skaitau ir galvoju, isties, kaip idomu, kokie skirtingi vaiku auklejimo modeliai. AS visada dalyvavau savo tevu gyvenime, galimai todel, kad buvau pagyvenusiu tevu vaiku, gal todel, kad nebuvo giminiu, kaimu ir t.t. neturejo jie pasirinkimo.
As suprantu, kad kai kuriems, nepatyrusiems, matuojantiems kitu vaiksytes savo vaikystes patirtimi sunku suvokti, bet...
Tie visi slepimai ir t.t. Na nebuvo to mano tevu seimoje.
Kaiap cia paaiskinti, neslepimo esme.
Cia panasiai kaip su pedkelnem, eina moteris nezinodama kad suplese petkelnes, dazniausiai niekas ir nepastebi kad jos suplyso. O va tas zinojimas, kad pedkelnes suplyso, bandymas jas dangstyti, slepti ir isduoda... Itakoja moters laikysena, o jei dar nenaturaliai ji ta skylute bando pridengti rankinuku, tai butinai pasiziuri ir ka gi ji ten slepia.
Lygiai taip pat ir su POKALBIAIS. Kai tie po kalbiai vyksta, priimami kaip savaime surpantami dalykai, be konspiraciju, be uzuolaidu zudengimo, vaiku is kambario isvarymo, spynu urakinimo, radio ijungimo, kad butu fonas ir kad butu KGB darbuotojas sunku irasineti pokalbius... As zinau, kad zmones taip darydavo. Mano tevai pasirinko priesinga varianta, kad viskas vyktu naturaliai, is serijos atejo sveciai, pasisveciavo ir isejo sveciai. Kai tai vyskta naturaliai, vaikas tai priima kaip norma. Tevai sneka, jis dalimais sededamas uzsiima savo darbais. Kai pastoviai augi tokioje terpeje, kai tevu toks bendravimas su aplinkiniais nera vienetinis atvejis, o dazna norma, i viska reaguoji ramiai, nes nieko isskirtinio nera. Bent jau as galvojau, kad ir kiti vaikai taip gyvena. O kai nera paslapties, nera poreikio ja dalintis.
Nezinau, kaip kitu tevai, manieji po darbu aptardavo viska, kalbejo visom temom, tame tarpe ir as. Vienaip ar kitaip, tai itakoja, pradedi mastyti, vertinti panasiais kriterijais kaip tevai. Tada jau uzduodi klausimus, tau i tuos klausimus atsako, manau suvokiat, tie kurie neiesko subineje slieku, kad klausimai buvo ivairus, ne tik vien apie politika, bet jei man kildavo, man buvo suprantamai, atsizvelgiant i mano amziu paaiskinta.
Neretai as net piknaudziavau, tarkim paklausdavau tevo apie kokius nors istorinius ivykius, apie kuriuos mes tuo momentu mokemes mokykloje. Jis pasdalindavo su manimi tokia informacija, kurios nebuvo jokiam mokykliniam vadovelyje, atitemdavo knygas, kurias galejau ta tema pasakityi... Saziningai, as jas tik akimis perbegdavau, zinoma, veliau as jas perskaiciau, bet anuomet, issirankiodavau tik tai, kas reikalinga, bent jau taip maniau, kad bus reikalinga. Istorijos ir kitu dalyku mokytojai mane mego, kas nemegs kai vaikas zino daugiau nei vadovelyje parasyta. Del to man buvo atleidziama disgrafija.
Labai dziaugiuosi, kad mano dukterecia, jos vaikais, sais laikais gauna pagalba ir puikiausiai tvarkosi su sia problema.Siu dienu mokytojai labiau kvalifikuoti, geba puikia, suprantamai pateikti mokymosi medziaga, si sutrikima turintiems vaikams.
Kartais pagalvoju, jei ne mano tevu idirbis, pastovus demesys, mano zingeidumo skatinimas, vargu ar kas is manes gero butu iseje. Del savo sutrikimo buciau tarybiniu mokytoju "uzduchina". Kai dalyvavau disleksijos, disgrafijos tyrmu programose, maciau daug uzdaru, kompleksuotu vaiku. Nes jie neretai mokyklose patirdavo patycas, del savo sutrikimo. As gi ismokau gyventi su tuo, tai kompensuodama kiais privalumais.
Gristant prie temos. Kai seimoje yra bendryste, tarpusavio supratimas, pagarba. Kai i tave, vaika, ziurima kaip i lygiaverti zmogu, su pagarba, nes bendraujama ne usiusiu utiu tiu lygmenyje, o bandoma kalbeti tau suprantama kalba, rimtai atsakyti i tavo rupimus klausimus, o neatsiriboti atsakymu "suzinosi kai uzaugsi", ar "tau per aksnti apie tai galvoti, kalbeti ir t.t." eik geriau su lelemis pazaisk... Vaikas uzauga mastanciu, atsiprasau, nevaiksiku
O kai mastai, tai ir kinta tave supancios aplinkos vertinimas.
P.S.
AR atkreipet demesi, net tos, kuriu neva vaikyste buvo nuostabi, zino apie "draudziamu pokalbiu" slepimo svarba. Apie ka tai byloja? Ar jau tirkai tas rezimas buvo puikus, kad net ir tos, kurios turejo nuostabia vaikyste zinojo, kad uz pokalbius galima sulaukti nepageidaujamu pasekmiu.
