Net nustebau kiek zmoniu turi sita problema

as irgi kenciu nuo jos.. kiekvienas postas atrodo, lyg pati buciau rasius, ir kencia nuo manes ne tik veidelis.. neisivaizduoju kaip tai iveikti, bet galiu parasyti, kada problema dingsta, bent man.
1)Kai isimyliu.
bunu laiminga, daug laiko praleidziu su vaikinu ir
jauciuosi mylima, rankos nekyla saves skriaust

2)Kai turiu malonia veikla.
daug laiko praleidziu bendraudama, su draugemis, draugais,
jauciuosi naudinga reikalinga ir idomi.
3)Kai rupinuosi savimi
Jei pradedu rupintis kokianors viena sritim, tai ir kitu nebjauroju. kartais ir manikiura pasidarius prie veido nekisu nagu. kai rupinuosisavim,
jauciu, kad myliu save tausoju ir gerbiu .
parasius pastebejau, ka bendro turi visi momentai,
tai ir paryskinau 
turbut teisingai kazkuri jau rase, kad sitas "ritualas" susijes su saves nevertinimu.
o ir gydytis veliau nemalonu, neprisiruosiu nueiti pas dermatologe, nes geda prisipazint, kad pati taip save zaloju. nors nevertetu gedytis, vistik problemas spresti reikia.
tad mylekim save

ir priimkim save su visais trukumais, ir nekreipkim demesio i mazycius spuogelius. aisku suprantu,kad visi nori buti tobuli ir tureti absoliuciai lygia oda

bet ji butu kurkas grazesne, jei priimtume ja su keliais spuogeliais