QUOTE(MamyteSaulyte @ 2010 08 14, 19:14)
Daugumos jūsų vietoje netradicinę nuomonę gerbčiau be išimčių- nesikabinėdama prie požiūrio, priežasčių- tą požiūrį formuojančių, pavadinimų ir tt.
Paprieštarausiu: pagarba nėra savaiminė duotybė. Tam, kad nuomonę gerbčiau -- turėčiau būti įsitikinusi jos svarumu, pagrįstumu, brandumu.
QUOTE(MamyteSaulyte @ 2010 08 14, 19:14)
Tad išmokime pagaliau būti tolerantiški NORAMS,..
Na, tolerancija neeliminuoja vertinimo ir nedraudžia išsakyti nuomonės : ) Viskas šioje temoje gerai ; )
QUOTE(Rasma @ 2010 08 14, 19:39)
..kol gyvas, tai kūnas ir dvasia, abu yra tarsi vienis, o jau mirus, tai dvasiai išlėkus kūnas iškart tampa kaip kažkokiu atgrasiu trikdžiu..
Taip, man regis, ta kategoriška skirtis kiek groteskiška. Ir nelabai natūrali. Ypač mirus artimiausiems žmonėms. O budynė ir yra tas laikas, skirtas sudėlioti viskam į savas vietas....
QUOTE(daivinycia @ 2010 08 14, 21:47)
Lietuviskai:
butinai nauji rubai, batai velioniui,
milijonas kitu rupesciu,
varginantis sedejimas parom prie karsto.
Plius dar visa fotosesija,
Klaikus kvapas, tvyrojantis sarvojimo salese,
ispudruotas, isgrimuotas lavonas.
Priverstinis buciavimas atsisveikinant (nebuciuosi- pirstais uzbadys).
Kalnai vainiku ir geliu,
"privalomi" gedulingi pietus ir t.t.. ir t.t.........
Kadangi esu lietuvė, gyvenu Lietuvoje ir yra tekę dalyvauti keletoje laidotuvių, papasakosiu savą variantą (atitinkama seka):
Tvarkingai aprengtas, sutvarkytas velionis;
Laidotuvių rūpesčius perima laidojimo paslaugas teikiančios įmonės;
Prie karsto sėdi tie, kurie nori ir jaučia tokį poreikį; užtrunka taip pat priklausomai nuo poreikio;
Bent jau tose laidotuvėse, kuriose pastaraisiais metais dalyvavau-- be fotosesijų;
Šarvojimo salėje tvyro specifinis gėlių kvapas, kurio klaikiu niekaip nepavadinčiau;
Kokio nors nevykusio grimo apskritai nepastebėjau;
Su velioniu atsisveikina kas kaip nori, prievartos nėra - bučiuoji, išlydi mintimis ir t.t.;
Gėles ir vainikus laidojimo namų tarnautojos išdėlioja jaukiomis kompozicijomis;
Artimieji ir draugai kviečiami gedulingų pietų, padėkojant jiems už apsilankymą, parodant rūpestį ir pagarbą.