Kremavimas ar šarvojimas?

Kažin ar kapinių tarnyba jums neleistų paskirt tik tiek vietos, kiek karstui nuleist žemėn reikia. Ir paskui jokių darželių, gėlynų... O tą vietą paskui galit perleist ir kitam veltui. Žmonės, jei kapinės netoli, tik apsidžiaugs dėl savo artimųjų.
Papildyta:

Tai galėsit pavartyt nuotraukas paplepėt. O kažin kaip ten be gedulingų pietų, tai aš nežinau - juk ilgai žmonės alkani neišbus.
Papildyta:

Laidotuvių apeigos - tik vienas trumputis etapas. Juk žmonės būtent per gedulingus pietus ir prisimena mirusįjį tokį, koks jis buvo. Nesu girdėjusi, kad apie linksmą žmogų atvirkščiai sakytų (kad buvo liūdnas, piktas)

man tai visai gražu kaip užsieny maži vienodi paminkliukai, visur veja, nueini gėlių nuneši, padedi.

per mano močiurės laidotuvės, gedulingi pietūs buvo, nes labai daug giminių iš toli. o artimiausi iškart po pietų išvažiavo į senelių jaunystės buvusios sodybos vietą pasivaikščiot (nes dabar ten tik pievos ir krūmai), vėliaugrįžom į jų buvusią sodybą, vartėm senus albumus, visi prisiminimais pasidalino.

Iš esmės tai nesu prieš nei prieš kremavimą, nei prieš laidojimą, nepatinka man šarvojimas - 2-3 dienas kvėpuoja artimieji gendančio lavono kvapu, kai kurie nepasišlykšti bučiuoti ir glostyti - sorry, man to nereikia ir man tas bjauru.

Taigi mirsiu, pakaskite, jei jums reikia kapo lankytis ir žvakutėms deginti, sudeginkite, jei užteks urnos, tik prašau, jokiu būdu neišstatykite mano yrančių palaikų parodai.

Toj jūroj greitai bus naujas pliažas.

Aš nereiškiu jokių pageidavimų, kaip artimieji norės, taip ir padarys.

Taip, kapų tvarkymas sudėtingas dalykas. Tik kad pas mus dar nėra tokios sistemos.
O per gedulingus pietus pas mus irgi gražiai pasišnekučiavom, pasidalijom šiltais prisiminimais. Ir niekas nenorėjo skirstytis.
Papildyta:

Kai savo tėvelių kūnus kasdien ne vienerius metus pasiligojusių būsi ir bučiavusi, ir glosčiusi - nebebus taip nemalonu.

NamDa jusu az pilna negaliu jums parasyti. o del laidojimo tai net nezinau kazkaip mes priprate prie tu sarvojimu tai neisivaizduoju kitaip as

jei mažas miestelis kur kokia viena salė tėra (o pulkas giminių į namus nesutelpa) ir kelios laidotuvės tuo metu būna, tai šeimininkės pradeda užsimint, kad reiktų jau apleist patalpas ir kitiem viietą užleist.

Vargu ar mes tai darysime. O savo artimiesiems pageidavimą savo perduoti galite. Jei savo kūną, kuris jums tarnaus gal 90 metų, jūs ir vėliau vertinsite kaip vertą tik pakasimo.

mano tevai grieztai pries kremavima.kaip man reiktu isbut prie ju pasarvotu,brrr.po to pries akis stovetu paskutinis vaizdas.o dar kaip per naktis vaikams reikia prie tevu karsto stoveti,baisu. noriu gyva prisiminima tureti.

Kažin ar kas valandą vyksta gedulingų pietų konvejeris? O poros valandų tikrai pakanka kad ir šilčiausiam dėmesiui išlaikyt. Paskui vis tiek visas šmtas giminaičių pulku nebendrauja. O pasiskirsto pratęsti dalimis į giminaičių namučius (jei turi laiko).

Nesuprantu jusu sarkazmo

O sakot geriau menesi laiko vaiksiot su juoda cadra ir gedet? verkt? gailet...? o ko gailet? taip skaudu prarasti artima, ne viena esu praradus ir palaidojus- zinau ka tai reiskia. Bet toks gyvenimas- zmones ateina ir iseina. Reikia su tuo taikytis, o ne sedet, zliumbt ir gailet saves is serijos "tai kaip dabar bus...ajajai....". As asmeniskai nenoreciau, kad del manes kazkas lietu asaras ar gedetu- na kam draskyti sau sirdi? artimuju asaros man mirus mano savimeiles nebepaglostys..jei ir paglostytu- as to tiesiog nenoriu, nes nesu egoiste.

O del gedulingu pietu- zinot as skaitau mano pareiga giminem pranest apie mirusi giminaiti. Ju apsiprendimas- atvaziuot i simbolines laidotuves ar ne. Kodel db as, tarkim, netekus artimo zmogaus, turiu rupintis kazkieno skrandziais? kelione? nakvyne? man ir taip "ispudziu" per akis. Man teko nekarta susidurti su tuo, kai supratingi gimines i sarvojimo sale atnesa savo organizuotus uzkandzius- kodel as, lydedama savo artima anapilin turiu galvot, kaip uzkist kazkieno skrandzius?

Kalbant apie tokias simbolines laidotuves, kaip as isivaizduoju- tiesiog zmones butu pakviesti mano namus. Norintys- atvyktu. Taip, butu keletas buteliuku vyno (nesupantu degtines gerimo "uz mirusiji") ir keletas dideliu leksciu saltu "vieno kasnio" uzkandziu ar sumustiniu, kava/arbata ir visiska savitarna. paminetume, pasneketume, atsimintume, ojei dar butu seni viedeo su velioniu- paziuretumem, senus laikus atsimintumem.

Ir cia yra mano asmenine nuomone bei noras. Mano istikinimai yra tokie, beje suformuoti artimiausiu zmoniu, ty mano tevu. As turiu teisia pasisakyti viesai- taciau savo nuomones niekam neprimetu, tuo labiau nekimbu prie zmoniu, jei ju nuomone man nepriimtina. O jusu sarkazmo cia nelabai suprantu

PS. beje, dar pamirsau pamineti- mano tevai noretu po mirties ir savo organus isdalinti ligoniams. As taip pat tik uz tai ir degint truputi maziau reiks