Nesuprantu jusu sarkazmo
O sakot geriau menesi laiko vaiksiot su juoda cadra ir gedet? verkt? gailet...? o ko gailet? taip skaudu prarasti artima, ne viena esu praradus ir palaidojus- zinau ka tai reiskia. Bet toks gyvenimas- zmones ateina ir iseina. Reikia su tuo taikytis, o ne sedet, zliumbt ir gailet saves is serijos "tai kaip dabar bus...ajajai....". As asmeniskai nenoreciau, kad del manes kazkas lietu asaras ar gedetu- na kam draskyti sau sirdi? artimuju asaros man mirus mano savimeiles nebepaglostys..jei ir paglostytu- as to tiesiog nenoriu, nes nesu egoiste.
O del gedulingu pietu- zinot as skaitau mano pareiga giminem pranest apie mirusi giminaiti. Ju apsiprendimas- atvaziuot i simbolines laidotuves ar ne. Kodel db as, tarkim, netekus artimo zmogaus, turiu rupintis kazkieno skrandziais? kelione? nakvyne? man ir taip "ispudziu" per akis. Man teko nekarta susidurti su tuo, kai supratingi gimines i sarvojimo sale atnesa savo organizuotus uzkandzius- kodel as, lydedama savo artima anapilin turiu galvot, kaip uzkist kazkieno skrandzius?
Kalbant apie tokias simbolines laidotuves, kaip as isivaizduoju- tiesiog zmones butu pakviesti mano namus. Norintys- atvyktu. Taip, butu keletas buteliuku vyno (nesupantu degtines gerimo "uz mirusiji") ir keletas dideliu leksciu saltu "vieno kasnio" uzkandziu ar sumustiniu, kava/arbata ir visiska savitarna. paminetume, pasneketume, atsimintume, ojei dar butu seni viedeo su velioniu- paziuretumem, senus laikus atsimintumem.
Ir cia yra mano asmenine nuomone bei noras. Mano istikinimai yra tokie, beje suformuoti artimiausiu zmoniu, ty mano tevu. As turiu teisia pasisakyti viesai- taciau savo nuomones niekam neprimetu, tuo labiau nekimbu prie zmoniu, jei ju nuomone man nepriimtina. O jusu sarkazmo cia nelabai suprantu
PS. beje, dar pamirsau pamineti- mano tevai noretu po mirties ir savo organus isdalinti ligoniams. As taip pat tik uz tai
ir degint truputi maziau reiks
Juk šitiek bendrų gyvenimo metų...
