Saviškei man sunku taikyti bausmes kokias tai. Nerandu tokios, kuri būtų veiksminga. jei meginu kurią nors pritaikyti, tai visiškas košmaras gaunsi, vietoj to, kad gauti rezultatą kažkokį norimą, tai ji puola į isteriją, klykia, draskosi. Tai supratau, jog vienintelis būdas pasiekti savo, tai meginti su ja gražiai, ramiu balsu, kultūringai kalbėtis, tartis. Tikrai tai nepavyksta nuolat, tačiau, bent jau taikiai gyvenam. Nesakau, kad esu kokia tai ramybės įsikūnijimas, pakeliu balsą, šliopteliu per užpakalį, bet suprantu, jog tai yra mano problema, o ne dukters. Tai parodo mano bejėgiškumą prieš vaiką... Tikiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau mums seksis bendrauti ramiai, nerekiant viena ant kitos