Mano sūnui taip pat didelė bausmė kampas. Žinoma, pirmiausia, būna įspėjimas, paskui seka pasirinkimas, kuris dažniausiai būna iš dviejų variantų. Pvz. siunčiant ir nedarant, kas liepiama, būna 2 pasirinkimai: 1 - nustoti siusti ir, sakykim susitvarkyti. 2 - eiti į kampą ir ramiai pastovėti (laikas priklauso nuo to, koks nusižengimas). Aišku, vaikas pasirenką pirmąjį variantą. Bet jei jis ir toliau siunta ir nedaro, ką reikėjo, tada eina į kampą. Ir be jokių atsikalbinėjimų, nes žino, kad turėjo pasirinkimą, bet dabar pats kaltas. Ir tai tikrai suveikia. Atstovėjęs savo laiką, dažniausiai būna kaip angelėlis

. Šiaip dažnai taikom, tą pasirinkimo dalyką iš kelių variantų, nes skaičiau, kad tai gerai vaikams, kad jie gali patys pasirinkti. Tik pasirinkimų turi būti nedaug. Pvz 2,3. Dar dažnai naudojam posakį, tokį savo sugalvotą, tai vaikas dažnai net pats jį primena

. Pirmiausia, padarom, ką reikia, paskui darom, ką norim. Tai, kai reikėjo lankytis mankštose ir pan, kas vaikui greitai įkyrėdavo, ir jis norėdavo eiti žaisti, tai labai padėdavo, nes žinojo, kuo greičiau padarys, ką reikia, tuo greičiau galės daryti, ką nori

. Žinoma, tai tinka ne visiems vaikams, bet išvardinti metodai asmeniškai mums labai padeda

. Sūnus žino kas yra diržas, bet džiaugiames, kad jo taip ir nereikia panaudoti