QUOTE(Jurzole @ 2010 08 24, 23:58)
Aciu uz atsiliepima!

Manes si knyga dar laukia. Tikiuosi, kad patiks, nes trecioji, kur veiksmas vyksta Amerikoje, kiek nuvyle (nors dvi pirmosios labai patiko, ypac antra, ir ypac - netiketai nesaldi jos pabaiga

)
Neseniai suskaičiau ir antrąją ("Tikras mėšlas"). Taip gavosi, kad ne iš eilės skaičiau - pirmą, po to ketvirtą, tada antrą. Trečioji (Amerika) dar laukia.
Ketvirtoji man nepasirodė blogesnė už antrąją. Tik, kaip jau sakiau, Clarke bandė trilerį sukurti
Dar pora mano vasariškų skaitinių:
Philippe Segur "Vacance au pays perdu" ("Atostogos atokioje šalyje")
Lengva prancūziška knygelė, sakyčiau, gal net vyriškas chick-lit'o variantas. Apie vyriškį, kurį "užknisa" vartotojiškumas (pvz., kad dukra reikalauja naujųjų mokslo metų proga kuprinės su madingu prekės ženklu), ir jis nusprendžia atostogauti šalyje, kurioje to nebūtų. Taip su draugu atsiduria Albanijoje. Na, ten visokių įspūdžių patiria, būdami turistais turistų nelabai lankomose vietovėse.
Toks gan vidutiniškas skaitaliukas, sakyčiau.
Imogen Edwards-Jones ir anonimai "Babilono oro linijos". Anotacija intriguojanti - knyga, kurioje atskleidžiami oro linijų industrijos užkulisiai ir t.t. Autorė rinko medžiagą kalbėdamasi su įvairiais oro linijų darbuotojais (tai ir yra tie "anonimai", knygos bendraautoriai). Tai, ką sužinojo, surašė į knygą - kaip vienos hipotetinės oro linijų bendrovės viena darbo para.
Manau, pagrindinė bėda ir yra ta, kad autorė bandė kuo daugiau surinktos medžiagos sutalpinti į knygą. Todėl gavosi kažkoks tarpinis variantas tarp grožinės literatūros ir žurnalistikos. Knygos stilius: aprašoma kokia situacija, tada pagrindinis veikėjas prisimena, kaip kažkada seniau jam ar kažkokiam jo pažįstamam irgi buvo iškilusi panaši situacija (pvz., kai vienas iš lėktuvo keleivių skrydžio metu miršta; kai vienas iš keleivių pasirodo besantis nelegalas, kuris prašosi politinio prieglobsčio; kai lėktuvu gabenamos gyvatės, kurios skrydžio metu ištrūksta iš savo narvų). Žodžiu, knygos stilius gan dirbtinas.
Ir tų šokiruojančių užkulisių nelabai radau - na, bent ne tiek ir ne tokių, kaip galvojau iš anotacijos.
Pagrindinis principas - kaip šauksi, taip atsilieps. Jei registracijos metu būsi arogantiškas ir reikalausi būti perkeltas į aukštesnę klasę (man kažkaip keista, kad kai kurie užsieniečiai jaučiasi turintys tam teisę, nors nusipirko paprastą žymiai pigesnį bilietą), tai gali būti, kad tave specialiai pasodins prie kokio nors labai storo keleivio, o jei ir lėktuve "šakosies", tai prieš pateikdami maistą lėktuvo palydovai dar ir apspjaus jį ar pan. Manau, daugelyje paslaugų industrijos šakų yra panašiai - jei klientas gerbia paslaugų tiekėją, tai ir šis bus draugiškas ir specialiai nesieks pakenkti.
Andrea Levy "Small Island". Puiki knyga, tikra literatūra.
Apie emigraciją. 1948m. Jamaika - Anglija. Pasakojimas nelinijinis, iš kelių veikėjų pusės. Rašytoja - Anglijos jamaikietė, jos tėvai po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Angliją. Taigi iš dalies ji aprašo savo tėvų kartos patirtį. Jamaikiečiai, kariavę už Didžiąją Britaniją Antrajame pasauliniame kare - gerai. Po karo atvažiavę kaip emigrantai - blogai. Rasizmas (bet toli gražu ne toks, kaip JAV segregacija, galiojusi net armijoje). Jamaikiečių naivumas: pvz., Jamaikoje buvau mokytoja, tai ir Anglijoje tokį darbą dirbsiu.
Nepaisant visko (aprašomi laikotarpiai: karo metai, pokaris), šilta knyga, su švelniu humoru.
Rekomenduoju.