Žadėta paklodė apie
Doris Lessing Auksinį sąsiuvinį...

Pirmiausia šiek tiek papasakosiu, apie ką ši knyga. (Beje, viskas, ką čia toliau surašysiu, papasakojama jau pirmuosiuose keliuose puslapiuose.) Veiksmas vyksta Londone, šeštajame XX a. dešimtmetyje. Pagrindinė veikėja Ana Vulf, protinga, intelektuali, inteligentiška, laisva moteris, išsiskyrusi ir turinti dukrą, rašytoja, parašiusi tik vieną knygą ir nebenorinti/nebegalinti rašyti toliau, dėl įvairių sudėtingų priežasčių. Sudėtingi ir Anos santykiai su vyrais (vis ne tokie pasitaiko, o kitokių, panašu, ir nėra), ir jos politinės pažiūros (Ana ir Molly abi komunistės, bet abi nusivylusios komunizmo idealais). Ir apskritai Aną kamuoja susiskaldymo, pasidalijimo, fragmentiškumo jausmas asmenybės, visuomenės, laikmečio
tas fragmentiškumo jausmas toks stiprus, kad kartais pačiai Anai jis panašus į beprotybę. Mėgindama susigaudyti savyje, ji rašo dienoraščius, ir ne vieną, o kelis.
Iš šios dienoraščių idėjos ir atsiranda neįprasta knygos struktūra. Knygos ašis 5 dalių apysaka Laisvos moterys, kurios pagrindinės veikėjos taip pat yra Ana ir Molly. Intarpuose tarp kiekvienos apysakos dalies pateikiamos Anos dienoraščių ištraukos, jos ir sudaro didžiąją knygos dalį. Dienoraščius Ana turi keturis. Juodajame prisiminimai iš Anos jaunystės Afrikoje, kurių pagrindu ji parašė savo pirmąjį ir vienintelį romaną, bei įvairūs kiti epizodai, susiję su šiuo romanu. Raudonasis dienoraštis Anos politinio gyvenimo epizodai, komunistų partijos susirinkimai, savanoriškas darbas su masėmis, ir t.t. Geltonasis dienoraštis Anos rašomo romano Trečiojo šešėlis rankraštis. Jo veikėja Ela ir jos komplikuotas meilės romanas su Paulu pačios Anos meilės istorijos atspindys. Ir dar yra mėlynasis dienoraštis jame Ana užrašo kasdienius įvykius, mintis, sapnus
Galiausiai visų dienoraščių gijos susijungia auksiniame dienoraštyje. Bet visi dienoraščiai nuo pat pradžių kažkiek persipynę vienas su kitu, ir visi jie, kaip ir apysaka Laisvos moterys atspindi kažkiek tikrosios Anos asmenybės ir gyvenimo. Aš jau nuo pat pradžių šiek tiek susipainiojau tarp tų visų istorijų ir, kaip vėliau pasirodė, neteisingai nusprendžiau, kuri istorija yra tikroji, neišgalvota. Nors tai ir nebuvo labai svarbu, skaitymo malonumo nesugadino, bet kai paskui skaitinėjau atskiras dalis iš naujo, tai akcentus jau dėliojausi truputį kitaip.
Knygoje paliečiama labai daug įvairių temų, bet gal daugiausiai dėmesio vis dėlto skiriama moterų ir vyrų santykiams (arba, kaip kažkas taikliai pastebėjo, lyčių karo kronikai). Ana ir Molly inteligentiškos, protingos, savo vertę žinančios moterys, bet abi, ypač Ana, vis užsirauna ant vyrų, norinčių tiesiog laikinai jomis pasinaudoti ir galiausiai jas paliekančių. Abi negaili kritikos vyrams, bet abi negali be jų gyventi. Ir ilgisi tikro vyro, nors taip ir nepaaiškinama, koks jis turėtų būti. Tuo tarpu visi knygoje sutinkami vyrai emociškai nesubrendę, neatsakingi, isteriški, egoistai, ir kaip taisyklė, chroniškai neištikimi. Moterys gi protingos, atsakingos, atjaučiančios, bet ir mazochistės, visada pasiryžę pasiaukoti vyrui, kurį tuo metu myli (o gal tiesiog jo gailisi). Na gal kiek šaržuoju, bet nedaug. Skaičiau ir galvojau, kad man sunku suprasti tą "lyčių karą" ir jo motyvus bei priežastis, nes nei pati esu tokia kaip Ana, nei tokių vyrų mano gyvenime, laimei, nebuvo. Sekanti mintis ar čia man tikrai netyčia taip pasisekė, ar aš pati taip pasirinkau? Norėčiau tikėti antruoju variantu, bet gal čia tik mano arogancija kalba?

Šiaip ar taip, skaityti labai įdomu. Tiesa, knygą daug kas kaltino neapykantos vyrams pertekliumi sakyčiau, kažkiek tiesos yra. Gėjams irgi kliūna taigi ir kaltinimų homofobija netrūko, ir ypač jų daugėja dabar, keičiantis laikams ir papročiams...
Dar viena svarbi knygos tema laikmečio politinio fono, šaltojo karo ir to metu intelektualų flirto su komunizmu analizė. Man šis knygos aspektas buvo kiek nemalonus, ir vietomis net beveik piktai skaičiau tuos naivių intelektualų kliedesius apie Tarybų Sąjungą kaip pažangių idėjų bastioną, apie būtinybę netikėti kapitalistinės spaudos melu apie komunistines šalis ir tai, kas jose vyksta; arba kaip britų komunistai jautėsi prislėgti, mirus Stalinui
Suprantu, kad bet kuris sąžinę turintis intelektualas savo pažiūromis greičiau links į kairę, o ne į dešinę, betgi nebūtinai tiesiai į komunizmą! Iš kitos pusės, suprantu ir tai, kad toks nepakantus požiūris į tai, kas rašoma knygoje apie komunizmą mano asmeninė problema. Vakariečiai, nematę iš arti žmogiško komunizmo veido, gal skaito tuos pasažus visai kitaip. Kita vertus, ir tiems patiems vakariečiams komunizmo idėja prieš 50-60 metų turbūt patraukliau atrodė negu dabar
Iš daugybės kitų knygoje paliestų temų reikėtų išskirti dar vieną beprotybės ir įvairių jos formų. Apie tai irgi rašoma daug ir stipriai, bet nenoriu plėstis, kad neatskleisčiau per daug. Bet ši tema tikrai svarbi, be jos knyga būtų kitokia.
Jei kas paklaustų, ar man knyga patiko, net nežinočiau, ką sakyti. Patiko kažkaip atrodo netinkamas įvertinimas šiuo atveju. Stipri, įspūdinga, sudėtinga, prieštaringa knyga. Iš tų, kurios perskaitytos dar ilgai nepaleidžia. Sukėlė daug minčių, su kai kuriomis jos idėjomis sutikau, su kai kuo norejosi (ir tebesinori) labai smarkiai ginčytis. Taip pat ši knyga yra puikus aprašomojo laikmečio dokumentas, ypač to meto moterų vidinio gyvenimo. Šia prasme knyga yra labai intymi, ir tikiu, kad aniems laikams tai buvo neįprasta ir kai ką net šokiravo, kad va taip išmestos į knygos puslapius mintys ir emocijos, kuriomis nebuvo priimta viešai dalintis. Kai kurios knygos temos jau pasenę (nors įsivaizduoju, kokį furorą ji sukėlė, kai buvo pirmąsyk išleista!), kai kurios tebelieka aktualios ir šiandien. Ir skaityti ją galima daug kartų, ir vis dar ką nors joje atrasti. Galima net atskirom dalim skaityti, irgi visai įdomu. Man jos vis dar nesinori paleisti iš rankų
Žodžiu, tai tokia knyga, kuri palieka gilų įspūdį, ir manau, kad ne vienai dienai. Nebijančioms rimtų skaitinių labai rekomenduoju
Papildyta:QUOTE(madrugada @ 2010 09 08, 15:51)
1. pažiūrėjau ir aš savo komentarą svetainėj - na "lievokas" toks, gal ką geresnio buvau prirašius, kad užkabino
2.Šiaip ... nėra man motyvacijos rašyt atsiliepimus apie knygas, kurios lietuviškai neprieinamos...
1. As radau ne tik tavo atsiliepima, bet netycia aptikau ir SM tema, kurioje apie ta knyga buvo kalbama. Tu pasakei, kad gera ir patinka, dar kelios pritare, kad girdejusios, jog gera - man ir uzteko
2. Galima, as pameginsiu tave pamotyvuoti?

Visu pirma, visada idomu skaityti kieno nors atsiliepima apie patikusia knyga (ypac jei jis kiek ilgesnis - dievinu literaturines paklodes

) Be to, tarp musu juk yra skaitanciu ivairiomis kalbomis, nors ir nedaug. Gal pvz tie tavo norvegai i olandu kalba isversti? Arba i vokieciu? Arba... na zodziu, rasyk tuos atsiliepimus, a?