Perskaičiau
Julio Cortazar 'Žaidžiame klases'.
Minčių pilna galva. Bendrai galiu pasakyti, kad knyga tikrai patiko. Skaitėsi ne taip jau sunkiai, kaip aš įsivaizdavau iš pradžių. Siužetas gana paprastas, labai primenantis bohemišką gyvenimą. Pilną pamąstymų ir filosofijos. Pats kūrinio pavadinimas - tai jau užuomina į jo struktūrą. Skaitydamas šokinėji nuo vieno skyriaus prie kito lyg žaistum žaidimą 'klases'. Tiesa, kai kurių skyrių struktūra labai įdomi. Vienuose prie žodžių prirašoma H raidė, kituose tenka skaityti kas antrą eilutę, kai kuriuose kas antrą pastraipą. Paįvairina skaitymą.
Luiziana, šiaip nereikia šios knygos bijoti. Man nepasirodė ji tokia bauginanti ir sunki. Nors, pirmą kartą gali skaityti ją paprastai, nuo 1 iki 56 skyriaus, nešokinėjant per puslapius. Lengviau susigaudyti.