QUOTE(SOFIJA5 @ 2010 09 28, 14:19)
Klausimėlis VILNIETĖMS: ar jūs jau išmirėte? ..
Kad netgi atvirkščiai
aš gandro dovanėlę neseniai parsivežiau, o prieš tai skaičiau tai, kas su ta dovanėle susiję, tai neraportavau, bo neaktualu čia
Trumpam įkišau nosį, pasisakyti apie tai, ką gero perskaičiau.
Nors tikriausiai nieko naujo nepasakysiu, skaičiau skyrelyje jau minėtus tekstus.
Sutiksiu su, jei neklystu, Jūržole, kad
G.Radvilavičiūtės "Šiąnakt miegosiu prie sienos" , ko gero, reikia suskaityti ne iš karto. Turėjau laisvą dieną, perskaičiau vienu prisėdimu praktiškai su trumpais atsitraukimais pavalgyti. Vakare jaučiausi kiek persivalgiusi - kad ir tikrai gero maisto. Sunkiai objektyviai paaiškinamas jausmas, bet, manau, būtų buvę prasmingiau kas vakarą po esė perskaityti - geriau nugultų, nes nugulti ir susivirškinti tikrai yra kam.
Tekstai pagavūs, įžvalgūs, įtraukiantys, nes kažkuo artimi, ironija ir sąmoju pagardinti.. Universalūs gal net, nes įtraukė, nors, regis, priklausau ir ne tai pačiai amžiaus kategorijai, kaip kad tekstų "kalbėtoja". Rekomanduoju, o pati stoju į G.Radvilavičiūtės gerbėjų gretas
L.Ulickajos "Ievos Dukros" gal jau visos knygės perskaičiusios, bet tik dabar mano rankos ją ,,pasiekė". Nuostabi knyga! Savotiškas tiriamasis pasakojimas, kaip moterys meluoja - kaip kitaip nei vyrai, kurių melas apibūdinamas kaip ,,strateginis, architektoninis, senas kaip Kaino žodžiai". Jei aš dar ne paskutinė, kuri buvau neskačiusi, tikrai labai rekomenduoju.
Na, ir
S.Parulskio ,,Vėjas mano akys" . Nors žadėjau tik apie geras knygas rašyti, bet gal Parulskio gerbėjom bus aktualu. Nusivyliau. Prarijau nekramčius, nes kramtyt nelabai buvo ką. Net jei tai buvo postmodernistinis žaidimas ( pagrindinis veikėjas - Homeras, atostogaujantis Graikijoje, susitinkantis ten, be kita ko, ir Penelopę, ir Homerą), tai savitikslis, reik suprast
Nes jei pasakoti antikinių herojų istoriją iš naujo arba savaip, tai kažką naujo reik ir turėt pasakyti, manau.. o ,,Vėjyje.." jokios naujos žinios neįžiūrėjau. Gal jei traktuoti tai kaip pasižaidimą, tokį for fun, tai ir galima praryti, bet tada tai jau nebe tas Parulskis, kurį mylėjau
ne mano, vien žo. Taigi, reziumė - tikėjausi, kad ir lengvos formos (atotogų romanas visgi), bet su gilesniu pakapstymu romano - tuo labiau, kad lliteratūrinėje LR laidoje autorius kalbėjo apie užslėptas gelmes, kurių neradau. Gal blogai ieškojau?
Dabar, vakarais merginas sumigdžiusi, pasišviesdama šachtininko lempute
, skaitau ,,Klouną Šalimarą" - tai jau taip labai labai.. Įtraukia tekstas, nuneša.. tiesa, skaitau lėtai, tai kita ataskaita bus negreit. Bet bus
Skaitant norėjosi, kuo greičiau baigti knygą. Sužavėjo tik pagrindinės herojės drąsa keisti gyvenimą. Nerekomenduoju 
