QUOTE(gryda @ 2011 08 30, 08:11)
Gebene,

Viskas - tiesa, bet kaip nebijoti akis į akį susitikti su savo baime?

Žmogus toks jau yra, kad bijo ir vengia to, kas jam nemalonu.
Kad ir dėl PA - na kas jo nori? Niekas (ypač tas, kas tai patyręs). Juk PA metu visaip kaip norime jo išvengti, greit pašalinti. Bet aš skaičiau tokią knygą anglų kalba būtent apie PA, tai joje rašoma, kad ateijus PA riekia jo nevengti, o kaip tik kviesti: "nagi nagi, ateik, parodyk, ką gali". Ir tada PA pasitrauks.

Gal ir tiesa, bandžiau porą kartų užėjus kažkam panašaus į PA taip daryt, t.y. nepuoliau gert vaistų - ir praėjo

vat čia ir yra tas paradoksas, kuomet kvieti, šneki, nevengi ir ji pasirodo ne tokia baisi

Kiekvienas renkasi - kiti geria vaistus, pvz, bet praktika rodo, kad žmonės grimsta tik gilyn nuo cheminių vaistų

Jiems jų reikia daugiau ir vis stipresnių. Na o dirbt su savimi, su savo mintimis - tai juk sunkus darbas (šneku iš patirties), kasdienis darbas. O jei žmogus prie PA turi juk dar ir dirbti kokį darbą už kurį gauna pinigus, nes kitaip paprasčiausiai nebeturės ko valgyt, na nėra paprasčiausiai sąlygų gilintis į save - štai ir griebiasi vaistų, nes o ką daryt, tuo momentu užtildo savo mintis, baimes, tik va labai trumpam, deja...
Bet man irgi pagrindinis kelias į pasveikimą buvo pripažinti, kad nerimauju, fiksavimas kiek laiko nerimas trunka, savo pojūčių įvardinimas. Gavau tuo metu atšviestą medžiagą iš vienos SM mamytės (gaila praradau ją kai kompas "nusprogo") ir gilinaus į save. Bet pats pirminis išsigandimas kas su tavimi vyksta - būna toks baisus, kad ten aplamai apie jokius gilinimusis į save, minčių fiksavimus,kalbėjimas su nerimu ir panika - aplamai neįmanomas, nes tu paprasčiausiai galvoji, kad viskas, jau paskutinioji, išprotėsi, mirsi ar kam kas. Tos praktikos tinka jau susivokus, kad čia ne miršti, o sužinojus, kad tau nerimo ar panikos ataka ir poreikis vėl susigrąžinti savo buvusį normalų gyvenima. "Poreikis", parašiau sąmoningai, nes ne tada mes gryžtame į save kai mes "norime", o tik tada, kai mums "reikia". Prisiminkit Mamontovo dainą "Beribiam danguje" - "ir viską ko tu nori, bandai pasiekt dar kartą, bet visa ko tau reikia, tave ir taip suranda"...