Studijavome tame pačiame fakultete, jis buvo pora kursų vyresnis, bet daugmaž iš matymo visi visus žinodavome, esame su juo susidūrę keletoje situacijų, bet taip epizodiškai....
Ketvirtam kursui baiginėjant paskutinį pusmetį, nuėjau į to kurso vaikinų bendrabučio kambarį ir paprašiau, kad kas gal galėtų po egzaminų atiduoti konspektus (man jų vėliau gi prireiks). JIS tame kambaryje net negyveno, bet taip jau sutapo, kad tuo metu buvo, ir pasakė, kad galės atiduoti. Tai sakau - duok numerį, kaip aš kitaip tave po baigimo susirasiu

Tai va, dar po kažkelių mėnesių susisiekėm, perdavė tuos konspektus, paplepėjom, paprašė, kad knygą iš bibliotekos paimčiau.. Paėmiau, kitą kartą perdaviau, vėl pakalbėjom.. Taip dar kokių "reikalų" dėka susitikom po kelių savaičių.. Ir dar kartą...

Kol galiausiai viskas po kokio mėnesio ar pan. tokių intesyvesnių vos ne kasdieninių pasibendravimų išsirutuliojo į tai, kad galiausiai pasiryžo pabučiuoti....

O aš jau senokai to laukiau