Kaip ir kur susipažinote su antrąja puse?

Su MB susipazinome traukinyje. Buvo vienas is Sausio Sestadieniu.. Buvau baisiausiai pavargusi ir labiausiai nesusitvarkiusi kiek save atsimenu per visus metus su puse Londone. Isedu i metro, vaziuoti tik dvi stoteles, pasiknisu rankineje, nei knygos, nei laikrascio.. Pradedu dairytis aplink ir tiesiai pries mane sedi vaikinas, ibedes i mane zvilgsni. Zvilgteliu vienakart, antrakart.. Nevalyvai pradedame palaikyti akiu kontakta. Vaikinas pamerkia aki, o as labai stengdamasi nesisypsoti, visgi nusisypsau. Manoji stotele.. Atsitoju, paziuriu pro peti, vaikinas sedi, toliau tes kelione kaip suprantu. Islipusi paziuriu i laikrodi.. Velniava! Mano kitas traukinys vos uz 3 minuciu, begdama i virsu ekskavatoriumi keikiu Londona ir jo transporta, kai vieno autobuso ar traukinio negana.. Kazkoks keistas jausmas.. Vel zvilgt per peti.. Ogi ziuriu vaikinas skuodzia laiptais paskui mane!! Vos speju i traukini, iskart apsidairau, vaikino nematyti! Besesdama pamatau JI ateinant is kito vagono. Laisva vieta salia manes uzima senuciuke.. Priejimo jokio! Vaikinas vis del to prieina ir uzkalbina.. Niekaip negaliu atsiminti ka sake.. O JIS iki siol atsimena visus mano atsakymu i JO klausimus. Daviau savo telefono numeri.. JIS islipa jau kitoje stotyje, visgi jo keliones tikslas dar kazkur labai toli toli.. Vis dar sedziu besisypsodama, kai gaunu sms zinute, taip ir jauciu visus zvilgsnius ir sypsenas is aplinkiniu. Telefono ne nepalieciu, nusprendziu palaukti kol islipsiu. "Buvo malonu susipazinti!". Dievazi, keistas tas gyvenimas. Tuo metu, kai susipazinome abu nieko neieskojome, as ejau i pasimatymus su kitu vaikinu, jis planavo persikelima i Amerika ir taipogi ejo i pasimatymus. Pamenu vis kviesdavo kazkur, bet as vis atsakydavau.. Kaip dabar JIS sako, emiau viena diena ir pasidaviau.. Kiek gi galima kazkur kviesti ir vis gauti graziai pasakyta ne. Buvo Birzelio galas, po 12 is eiles atidibtu dienu pagaliau gavau savo du isvajotuosius laisvadienius.. Nusprendziau aplankyti savo seniai matyta drauge. As kvieciu drauge pietu, o ji mat jau turi planu, paniurstu, as juk smagiai ir turiningai norejau praleisti savo diena. Staiga atmintyje susmekscioja, kad JIS dirba vos 5minutes nuo mano drauges namu. Parasau sms ir pakvieciu pietu. Vyrukas gerokai nustebes, bet sutinka. Vyna gerem pasislepe giliausiame Italisko restorano kampe, nes maniskis del pasimatymo nenuejo i vadovu susirinkima.. Po siu pietu taip ir nebeissiskyreme Geriausia dalykai nutinka, kai visai sito nesitiki.

aaaaa, miela

labai grazi istorija o kokios tautybes jusu MB?

susipažinome internetu. Nieko neiškojau tiesiog nemokėjau DC++ naudotis, paprašiau pagalbos kad padėtu su ta programa per programos chiatą. Atrašė 3 žmonės, o jis paprašė skypo. Na taip ir pradėjome rašinėtis per skype. Pradžioj neilgai, paskui pokalbiai vis ilgėjo, užtrukdavo vis ilgiau ir ilgiau (net per naktį). Nusprendėm susitikti, na susitikimas kaip tik įvyko Trakuose ant tilto. Paskui Šiauliuose, tai Vilniuje ir t.t o galiausiai aš pati atsibeldžiau apie 280klm į kitą Lietuvos pusę (Vilnių). Na ir gyvenam kartu.

Maisutykas jis pas mane Mama is dominikos, tetis amerikietis. Nors jis kazkodel labiau i Dominikos puse linksta, nes ten gyveno pakankamai ilgai. O i Amerika planuojam persikelti po poros metu, kai mano visi mokslai bus baigti. Tai ziuresiu kaip tuomet save pristatines

Oi, o aš parašiau tik kur, o ne kaip susipažinom su SB. Manau, kad mūsų pažintis ir bendravimas irgi nebuvo labai įprasti.

O buvo taip. Pirmą kartą mes susitikom 2009 metų vasarį. Aš baiginėjau bakalauro studijas ir planavau kitais metais išvažiuoti mokytis į kitą šalį. Tuo metu gyvenau su ex, mūsų santykiai buvo neblogi, tačiau nebuvo tikrumo – jis galvojo, kad aš apsigalvosiu ir niekur neišvažiuosiu, nes buvo vyresnis ir norėjo šeimos; aš galvojau, kad dar nenoriu šeimos ir būtinai noriu išvažiuoti mokytis į užsienį. Praktiškai nuojauta kuždėjo, kad teks išsiskirti, na bet delsėm abu. Taigi aš nuėjau savo universitete pasiklausti dėl vieno testo, kurį man reiktų laikyti norint įstoti. Kabineto durys buvo užrakintos, aš ten truputį prie jų patrypčiojau. Tada atėjo dabartinis MB su kažkokiu dokumentu, nes jam reikėjo tos darbuotojos parašo (jis dirbo universitete). Jis man pasakė, kad ji ko gero trumpam išlėkusi, taigi galim palaukti. Abu palaukėm, pakalbėjom draugiškai, apsikeitėm skaipo kontaktais ir nuėjom savo keliais. Vasarą buvo mano gimtadienis, tai jis mane pasveikino, pasidomėjo, kaip sekas, ir viskas.

Prabėgo šiek tiek laiko. Aš išsiskyriau su ex ir nuo rugsėjo atvažiavau studijuoti į kitą šalį. Po skyrybų buvo sunku, nes bendravom su ex ilgai, o čia dar nauja šalis, nauja aplinka. Nusprendžiau visiškai pasinerti į studijas ir, tiesą sakant, jokie vaikinai tuo metu man neberūpėjo. Vieną lapkričio vakarą per skaipą parašė dabartinis MB. Pradėjom kalbėtis. Papasakojo, kad nusprendė išsiskirti su mergina, su kuria draugavo apie metus. Pakalbėjom apie tai, kaip sekasi man. Taip ir įsisukom į tą bendravimo verpetą. Aš turėjau labai daug darbo tuo metu, nes viskas buvo nauja, tai susitarėm vienas kitą kas vakarą pradžiuginti laišku. Taip ir susirašinėjom. Laiškai vis ilgėjo, man buvo labai gera juos skaityti, nors buvom gana skirtingi. Artėjo Kalėdos, aš jam pasakiau, kad kelioms savaitėms grįšiu. Jis iškart pasakė, kad jį labai džiugina mūsų bendravimas ir labai norėtų susitikti. Aišku, kad aš sutikau

Apsikeitėm telefono numeriais. Susiskambinę susitikom. Dar dabar atsimenu tą 2009 gruodžio 29 dienos vakarą. Tą pačią dieną prieš susitikimą ieškojau draugei dovanėlės mergvakario proga ir radau daiktą, vadinamą vyro valdymo pultu (toks pats, kaip TV pultelis, tik mygtukai „keltis“, „išjunk TV“, „plauk indus“, „sex“ ir pan.). Su tuo pirkiniu aš atėjau į mūsų pirmą normalų pasimatymą. Jis atėjo labai geros nuotaikos ir iškart pasakė, kad labai džiaugias, jog pavyko susitikt. Nuėjom į vieną tokią bohemišką vietelę pavakarieniauti, nulindom į tolimiausią jos kampą, ten daug juokėmės, kalbėjom, mane maloniai nuteikė jo prisipažinimas, kad gyvenime jis nėra toks kalbus kaip su manimi, bet jam labai gera bendrauti. Po to pradėjom kvailioti ir nutariau ant jo juokais tą pultą išvabdyti. Tada jis sako, kad ant to pulto trūksta vieno mygtuko su klausimu, kurio moterys labai mėgsta klausti vyrų – t.y. „kada mane vesi?“. Tuomet prasidėjo diskusija apie tai, ir jis manęs paklausė, ar norėčiau ištekėti Pasakiau, kad kada nors norėčiau. Tada paklausė, o ar norėčiau už tokio žmogaus kaip jis. Kadangi pokalbis buvo labai linksmas, tai ir pasakiau kažką tokio į „dabar man jau patinki, o jeigu ateity patiksi dar labiau, tai kodėl gi ne“ Taip prisijuokavom, kad jei viskas bus gerai, tai 2011 metais jau ir ženytisgalėsim. Taigi praktiškai mes pradėjom draugauti nuo pirmo pasimatymo. Po viso šito mano likusias atostogas praleidom kartu, buvo labai gera Aš žinojau, kad jis niekur negali važiuoti, nes Lietuvoje turi įvairių finansinių įsipareigojimų, be to, turi patinkančius darbus, užsiėmimus ir žmones. Ir po to atėjo metas man išvykti atgal. Buvo labai sunku tuo metu. Nepaisant dar kelių mano grįžimų, pykau ant savęs ir ant jo, kad negalim bendraut kaip visos poros, kad reikia to atstumo. Tada atradau ir jame trūkumų. Kaip sako mano draugė psichologė, dėl to ir pradėjau ieškoti trūkumų jame, kad pasilengvinčiau sau gyvenimą, nes tuo metu ieškojau preteksto skyryboms. Ką tik jis pasakydavo, man neįtikdavo, vis burbuliuodavau dėl ko nors. Norėjau išsiskirti, kad nebereiktų kentėti attumo, bet kažkas vis sulaikydavo nuo to. Nes kaip tik susitikdavom – kaip ranka tie trūkumai nusibraukdavo, likdavo tik geri ir gražūs dalykai.

2010 metų liepą grįžau vėl praleisti savo atostogas. Tą vakarą susitikom Vilniaus centre. Nuostabus vakaras. Pavakarieniavom Vilniaus centre, daug vaikščiojom, juokavom, žiūrėjom į besileidžiančią saulę, gėrėm vyną, šnekėjom iki paryčių. Nusprendėm eiti gulti. Man nuo vaikščiojimo skaudėjo kojas ir truputį nugarą, tai gavau beveik valandos trukmės masažą, nors jis pats jau buvo beveik išlūžęs, kaip norėjo miego. Po to vakaro aš supratau, kad tikrai noriu su juo būti ir kad, po galais, kaip nors mes tą nelemtą atstumą įveiksim. Nuo to laiko nebuvo nei minties apie skyrybas – draugaujam iki pat dabar. Planuojam, kad kai aš galutinai grįšiu, statysim namuką, auginsim padykusį retriveriuką, vėliau kelis nenuoramas vaikus, įgyvendinsim kitas savo įvairias idėjas ir būsim labai laimingi kartu. Nei dienos nesigailėjau, kad esu su šituo žmogumi Draugystės metines švenčiam du kartus per metus - gruodžio 29 ir tą liepos dienelę, kai aš galutinai nusprendžiau, kad tikrai noriu būti su juo

Sninga...labai grazus nickas ir super grazi istorija Nuo likimo nepabegsi pasirodo...

Mes susipazinom per Halloweeno vakareli...o istorija gan ilga ir man atrodo lyg ir likimas siek tiek isikiso o buvo taip : isvaziavau as i UK mokytis ir po kiek laiko suzinojau kad mano buvusi klasioke irgi UK mokosi, tik kitam universitete. pradejom susitikt kas kiek laiko. Sventem jos gimtadieni kartu, siautem klubuose ir jos drauges nusikabino du vaikinus, su jais ir toliau buvom. Po to issiskyrem, as isvaziavau namo ir pamirsau apie juos visai. Veliau ta mano drauge pakviete mane atvaziuot per Halloweena, as aisku sutikau. Mes plepejom apie tai, ir ji man vardais vardina kas tokie ateis, ir paminejo du vaikinus, sakydama kad vieno as netureciau 'kabint' nes jis draugauja su kita jos drauge, o kita tai jau galiu o as taip jai ir sakau 'man tas pats kad tu man pasakei vardais kas jie tokie, juk nepazystu vis tiek' o ji 'juk pazysti, jie abu per mano gimtadieni buvo!'. Hmmm na tai pasirodo pazystu...taigi ruosemes, puosemes mes jau tam vakareliui, po to atejo tie du vaikinai ir dar draugu atsivede. Is pradziu namie apsilinejom, tai jis vis mane kviete salia atsisest, arba matydavau kad siaip ziuri, bet as tai nuleidau tiesiog kaip komplimenta kad gerai atrodau visa nakti prasokom kartu, gryze namo (kadangi jis su draugais nakvojo mano drauges namuose, kaip ir as) negalejom atsiplest, nors jau buvo gal 3 ryto, kai as jau pasakiau kad reiktu mums eit miegot, jis ziurejo i mane gan ilgai, nieko nesakydamas, tada issitrauke telefona savo ir paprase kad duociau tel nr, as ir daviau. ryte jis su draugais dingo dar pries mums spejant atsikelti, tik gavau zinute kad uzrakintume galines duris, nes jie per jas isejo. o as noredama pasirodyti siek tiek nepsiekiama ir sarkastiska atrasiau 'o taip, mes tikrai nesupratom kad jus per jas isejot, kadangi raktu atsirakint priekinems durims tikrai neturejot' . i tai atsakymas buvo 'kokia tu miela..' na nezinau kas man buvo, bet po to savaitgalio as dar dvi dienas vaiksciojau su sypsena veide ir labai laukiau jo zinutes, tiksliau laukiau ar parasys ar ne, ir sulaukiau jau kita diena tada susitikom vel po 5 dienu, ir nesam praleide daugiau nei savaites nemate vienas kito...dabar jau daugiau nei metai kaip kartu, gyvenam vienam bute ir esam labai labai laimingi turedami vienas kita

LABAI gražios istorijos

As ir pasipasakosiu, kaip as su SB susipazinau.

Viskas prasidejo 2009 metu geguze. Mano Ex , kuris vienerius metus pries musu santykius mano geriausiu draugu buvo, mane su kita apgavo ir pats man kelyje is baznycios prisipazino (mes kiekviena sekmadieni su juo i Gospel baznycia eidavome). Man tai buvo smugis, nei uz ka is jo to nebuciau tikejusis, as nebuvau i ji isimylejusi, musu santykiai buvo jo isprovokuoti, bet skaudziausia man buvo, kad mano geriausias draugas mane isdave Taip po 3 sav rimtos draugystes viskas nutruko, as nenorejau jo matyti, man jis slykstus buvo Nevalgiau beveik nieko 3 dienas, o trecia diena, lyg to dar negana butu buve, suzinojau, kad mano kitas labai geras draugas mire. Nesismulkinsiu del ko, bet mums, visiems jo draugams, tai buvo sokas, jis buvo toks jaunas, tik 23...
Ta diena buvau savo geriausiai draugei pazadejusi eiti su ja sokti i musu mylimiausia kluba, noro aisku nebebuvo, nuotaika visai ant 0, tai nuejau pas ja pasiruosusi pasakyti, kad nieko neiseis. O ji sedi ir zliumbia del musu mirusio draugo, prisedau, pradejome abi zliumbti, isgereme tekilos, ir jos vaikinas vakarui ipusejus sako: merginos, gal einam, uzteks zliumbti, jums reikia prasiblaskyti! mes leidomes perkalbamos, issiruoseme su tokiom gedulingom nuotaikom i kluba
Is to vakaro klube pamenu tik savo inirsi ant vyru isdaviku, norejosi visiems atkersyti, tai leidausi, kad man vaikinai gerimus pirktu, pasokdavau po to, ir ciaooo Ta vakara nei euro neisleidau Ir padariau tai, ko niekada normaliai nedarydavau: daviau savo numeri 3 vyrukams is paprasiusiu gal 10 tai va, vienas is ju buvo MB.
Su kitais dviem net nesusitikau, nors jie pirmieji paskambino (jau kita diena), susitariau tik su dabartiniu SB mieste susitikti. Ir nelaikiau tai visai pasimatymu, net neprisiminiau, kaip jis atrodo, tik zinojau, kad su raudona reperiska kepuryte klube buvo Tai sutartoje vietoje tos kepurytes ir teieskojau, ir radau, jis jau nekantriai lauke. Sitaip viskas ir prasidejo, is pradziu nenorejau as nieko rimto, tik siaip kokio draugelio, o jis norejo daugiau, tai po kokio menesio ji pakankinusi pasidaviau, pradejome rimtai draugauti. Po 3 menesiu draugystes suzinojau, kad teks man i kita sali vaziuoti, ir nezinojau, ar begrisiu, tai pasakiau jam, kad viskas, as neversiu jo manes laukti, nes nezinia kaip su grizimu (tiesa sakant, pati galvojau, kad nebegrisiu). O jis mane nustebindamas staiga sako, kad manes lauks ir zino, kad as grisiu Pagalvojau: na ok, kaip nori Po 3 menesiu kitoje salyje supratau, kad be galo jo pasiilgstu, kiekviena vakare per skypa kalbedavomes, bet to neuztekdavo. Tada ir supratau, kad as isimylejusi visgi Nusprendziau grizti. Ir nuo to laiko mes kartu ir nebesiskiriame, susilaukeme nuostabios mergytes ir planuojame vasara Lietuvoje susituokti.