GImdziau cia pries du metus. Gimdymas prasidejo netiketai,menesiu anksciau. Su nieko nesusitarus.Na, kaip buvau zalia tuo klausimu

ir net negalvojau, kad as jau cia atvykau gimdyti, tai kazkaip viskas greit pasimirso.
Bet geriau pagalvojus, tai galetu but ir geriau.
Visu pirma nepatiko sesele priemime. Vaiksto uzsimiegojus, kaip flegma. Matos,kad jai viskas dzin. O asten jau raitausi nuo skausmu, ji sako nu negali buti, kad jums taip skauda. Zodziu, vos judinasi. suprantama, miego tokiu paros metu tikrai labai norisi, buvo kazkur 5-6val ryto.
Paskui nuvede i gimdykla. O jau maza, vos gali pro lovos viena sona praeiti. Nes kitoje visi aparatai. Man ten pagulejus pradejo kristi vaiko tonusai ir dare cezari. Sioje dalyje tikrai neturiu jokiu priekaistu. Cia tik vienas personalas atvaziavo, pervilko, norejo aptvarkyti intymia vieta, ale buvau susitvarkius

Operacineje irgi visi tik sukasi.
Po cezario para laike berods reanimacineje palatoje. Buvau viena, priziurejo jauna miela sesele.
Na kai perkele i paprasta palata, tai jau ne taip gerai buvo. Visu pirma nuveze seseles liepe paciai krist i lova, tai mano kambarioke, sako as net uzsimerkiau. Nu kaip gi tu nuo tokios aukstos lovos, pati persirisi i kita. Bet kadangi as paprasta, patikli paciente, kazkaip jau dziaugiausi, kad viskas po, kazkaip nusiridenau i lova
Palatoje buvom tik dviese, bet mano lova buvo ziauriai nepatogi, labai siaura, na paprasta tokia metaline, spranzinine. Dar negana to, mane buvo pagulde atvirkciai, ten kur kojos, buvo galva. Tai tada vyras paeme uz koju ir sukomes

O kaip kitaip, stotis dar negalejau.
kazkas jau rase, bet maistas tikrai tragiskas. Jei tektu buti kelias dienas,tai nieko. Bet kas po cezario, tai jau norisi normalaus maisto. Koses be skonio, nu viskas prasta, kad net nezinau ar kada buvo koks skanesnis kasnelis per tas dienas.
O del seseliu prieziuros tai nuo zmogaus priklauso. Viena tikrai kazkaip nepatiko. Pasirodo ta pati blogai mane ir pagulde, paskui nenorejo keisti paluciu, nors jau pati prasiau. Vaistus leisdavo skaudziai. Tai po keliu jos prieziuru, sakau reikia duoti jai ka nors. Daviau sokolada, bet daugiau jau su ja ir nebesusitikom. Vyras sako, maciau isejo su pilnu maiseliu namo.
Dar nepatiko pediatre. Nu jau ragana susisukus, nezinau pavardes. Su manim gulejo 3vaiku mama. Tai ji verkdavo po jos apsilankymo. Sako, du vaikus uzauginau,o cia durniaus vietoj laiko. Na zodziu...
As tai buvau laiminga, kad turiu sveika dukryte ir kazkaip neemiau visko i galva. Tik paskui kai pagalvoji, tai ne viskas ten taip grazu. Gydytojas po operacijos nebuvo uzsukes, ir tik kai trecia ar ketvirta diena tetukas nunese vokeli, po 10min jis jau buvo pas mane

Dabar laukiuosi antro, noreciau gal gimdyti ir kitur, bet tiesiog gyvenu praktiskai salia. Tai didelis pliusas, kai vyras gali viens du ir parlekti, nulekti. O dabar dar nezinau kur reiks dukryte priglausti tuo metu, tai greiciausiai gimdysiu prie namu, cia pat. Bet jau si karta planuoju tartis. Girdejau, kad yra ale toks pasakymas. Jei atvaziuoja nesitarus, tai sesele jau pasako, cia is gatves.