Gelbėkite - seneliai!!!!

kazkur skaiciau tokia minti - tevai reikalingi kad auklet, o seneliai kad lepint

pas mus irgi karai, kazin ar buna pas ka sutampa poziuriai i vaiku auginima, kaip ten sako kartu konfliktas > siaip laikausi tokio principo kuo maziau su seneliais buna tuo geriau, nes dabar yra kaip jeigu pas senelius buna puse dienos, susisneket negalim visa sek. diena, jeigu visa diena tai jau 2 dienas sakes mums, o jeigu ilgiau, nebuvo, bet itariu kas butu. Kosmaras. bet dabar kai paaugo pana tai jau apsigint pati gali, jeigu nori, tai mociutei ka pasakyt ir siaip, dabar maziau problemu nei anksciau ;D

Oi, kai paskaiciau sitas istorijas, tai net vel kraujas uzvire >, vel prisiminiau panasius kosmarus. Tik as ne savo mamai, o anytai prasta pasirodziau - nemokejau zindyti (nors pati tik po menesi savo du sunus zinde), ne taip vaikui galvyte prilaikydavau, neleisdavo vaiko ant pilvo guldyti, nes tai kankinimas vaiko anot jos... Baisiausias epizodas buvo per Kaledas. Nepatikesit, bet seneliai nepasidalino vaiko gryna ta zodzio prasme: senelis laike vaika uz pazastu ir tempe i save, o anyta uz koju ir irgi trauke i save. Kokios buvo vaiko akys! O as pakraupau nuo to, kiek gali suauge zmones nukvakti is tos begalines meiles. Is sono atrode, kaip dvi bezdzioneles nepasidalinancios leles ar kokio banano. Siaip nieko pries vyro tevus neturiu, bet... Beje, anyta - pedagoge.
Ka dariau? Ta karta tiesiog atemiau vaika. O siaip tai nieko su jais nesiaiskinu, bet apsilankymus labai riboju. Gerai, kad vyras tam nepriestarauja.

KOSMARAS  :o  :o  :o
 

Tik niekas neisizeiskit, bet sako gal blogiausi tevai ir seneliai - pedagogai, nezinau, bet kiek tokiu vaiku pazistu tai kosmaras grynas. Giedrulka, teisingai ribok, pagaliau vaikas tavo ir atsakomybe uz ji, jo auklejima tavo ir vyro, tad tegu pratinasi seneliai, pas mus va seneliai turi vos ne pries menesi pranest kada ateina ;D ir dazniausiai tai buna gimtadieniai, o mes irgi pas juos nuvaziuojam ne taip jau ir daznai.

Jo kosmaras, o ko jie vaika dalino, kiekvienas palaikyt norejo?

As visai nebijau pyktis su tevais. Mano tevai, tai vaiko visai nelepina, elgiasi taip kaip ir mes. Bet mano mamai ir sakyt nereikia, ji net pati sako, kaip tokie kvaili seneliai gali buti, nejaugi neprisimena, kaip patys vaikus augino ir nenorejo, kad ju tevai juos lepintu. O su vyro tevais esam ne karta susipyke, ir as grieztai pasakau, kad darytu taip kaip reikia. Manau, jie turetu bijoti, kad gali is viso anuko nebegauti ir prisitaikyti prie padeties. O jei nenori, tai tiek tas anukas jiems ir rupi.

Taaaaip, pasidalinti negalejo, kuris nesios! Tai gerai, kad mano vaikas dabar toks, kad noresi ant ranku nepaimsi panesioti, reikia eiti, lipti, griuti, keltis ir vel eiti Tai vat ir negauna daugiau nesioti.
O kol maziukas buvo tai ji nabaga, atrodo uzkratys. Ne siaip kad nesioja, o butinai su papurtymais, patrepsejimais.
Jokie ikalbinejimai paleisti vaika neveikdavo. As suprantu, kad labai malonu nesioti kleckiuka, apkabinti, bet juk labai idomu ji ir stebeti, kaip jis zaidzia, kaip ropoja, kaip spardosi.

 Kol kas neteko palikti saviski seneliams. Saugojo tik kelias valandas musu namuose. Bet ir tai tada jis miegojo [img]http://www.mainzelahr.de/smile/muede/123.gif[/img].

Tik kai nuvaziuoju pas saviskius, tai irgi buna nesiojimai, maitinimai: "juk vaikas alkanas, nieko nevalges". Nesvarbu, kad prie atvaziuojant mes bunam ji primaitine [img]http://www.mainzelahr.de/smile/essen/hunger.gif[/img].

Su saldainiu davimu, tai grieztai pasakiau "ne!". Bet vis tiek, net ir esant mums su vyru salia, ziurek, jau ir kisa tam musu vaikeliui kokia nors saldzia bandele...

Vieninteli karta "ziauriai" supykau [img]http://smilies.sofrayt.com/%5E/t/steamed.gif[/img], kai mano mama dave vaikiukui gerti gryno, neskiesto kaimisko pieno (tiek gerai, kad nors pavirino). Tai paskui viduriavo kelias dienas .

Kelis kartus teko pabuti ilgiau, nei mes anksciau budavom. Tai teko pas mama migdyti vaika. Kosmaras!!! Kad ir kiek migdziau - niekaip ...Issikankino beveik visa val, kol is nuovargio pats uzmigo. Galvoju, pamiegos kokias 1-2 val. Bet kur tau [img]http://smilies.sofrayt.com/%5E/t/smileangry.gif[/img]! Mama pradejo tvarkytis, tai triuksmas skambejo per visa buta. Tai ir atsikele maziukas jau po 0.5 val, neisimiegojes, piktas. O mama dar priekaistauja: "reikejo is anksto pratinti vaika prie triuksmo...o ne tyloje migdyti" [img]http://mysmilies.creativesell.net/otn/shocked/Wow1.gif[/img]...
Tai pagal ja, kai tik vaikas uzminga, turiu kelt triuksma ???

Greit zadu i darba grizti, tai net nezinau kaip man pasakyti mamai del tu draudimu, nesiojimu, migdymo [img]http://www.freeadpower.org/~mrsmiles/contrib/zar/hum.gif[/img]

Jo brangiosiso istorijos tikru vakariniam seansui siaubo filmu... Nzn, gal mes pasensim ir irgi nukvaksim, bet kol kas tuo sunkiai tikiu.
Ant savo mamos labai pykstu, kad mazaja ipratino prie sokolado  > Parduotuveje dabar - kosmaras, ana diena krito ant zemes aciu Dievui be klyksmu, tai as ranku kaip maiseli tisiau iki duru, nes prie kasu, kur ziopso minia nenorejau aiskintis su mazaja santykiu.
O siaip mano didziausias siaubas - mano pacios mociute - nerealiai ebnerginga moteriske. O dar gyvena gretimam name. KOSMARAS GUOBU GATVEJ  :o
Nuo pirmos dienos - rengiu vaika ne taip, maudau ne taip maitinu ne taip, valgyt isvis turbut neduodu, vaikutis isbales, turbut serga... Mazoji nusiciaudi - mociute appalpsta... Du kartus be dvasios parlekiau is darbo, nes mazoji jau beveik keliavo is namu i reanimacija  :o (anksciau mociute ja priziuredavo, kai isejau i darba) Nu vien zo... Amzini priekaistai man, kad nieko nemoku, nieko nedarau,  ir t.t Galu gale, karta truko kantrybe ir man ir isreziau: jei as tokia niekam tikus mama, iskvieskit VTAT ir gal jums ta vaika atiduos auginti...
Ai, kuo daugiau rasau, tuo labiau nervinuosi. Psio...

Jooo.... paskaičiau ir pagalvojau, kad man pasisekė su seneliais....  :o Nors mano anyta ir pedagogė, bet dar su protu... na dar viena aplinkybė, kad nešioti negalėjo nuo pat gimimo-su stuburu problemos, tai netąsė... O šiaip jokių saldumynų, jokio maisto be mano žinios neduoda-pirma pasiklausia manęs ar galima duoti, gal dėl to, kad esam alergiški ir dar nežinia kam... Kai aš užbaubiu dėl blogo vaikų elgesio ar nubaudžiu-irgi stengiasi nesikišti, tik vat paskui labai knieti pulti guosti, nes pati vos neapsižliumbia, kai vaikas bliauna...  O mano mama gyvena kaime, mato rečiau, perdaug lepinti neturi galimybių, o ir nėra iš tų suskydusių.

QUOTE

Jo brangiosiso istorijos tikru vakariniam seansui siaubo filmu... Nzn, gal mes pasensim ir irgi nukvaksim, bet kol kas tuo sunkiai tikiu. Ant savo mamos labai pykstu, kad mazaja ipratino prie sokolado  > Parduotuveje dabar - kosmaras, ana diena krito ant zemes aciu Dievui be klyksmu, tai as ranku kaip maiseli tisiau iki duru, nes prie kasu, kur ziopso minia nenorejau aiskintis su mazaja santykiu. O siaip mano didziausias siaubas - mano pacios mociute - nerealiai ebnerginga moteriske. O dar gyvena gretimam name. KOSMARAS GUOBU GATVEJ   Nuo pirmos dienos - rengiu vaika ne taip, maudau ne taip maitinu ne taip, valgyt isvis turbut neduodu, vaikutis isbales, turbut serga... Mazoji nusiciaudi - mociute appalpsta... Du kartus be dvasios parlekiau is darbo, nes mazoji jau beveik keliavo is namu i reanimacija   (anksciau mociute ja priziuredavo, kai isejau i darba) Nu vien zo... Amzini priekaistai man, kad nieko nemoku, nieko nedarau,  ir t.t Galu gale, karta truko kantrybe ir man ir isreziau: jei as tokia niekam tikus mama, iskvieskit VTAT ir gal jums ta vaika atiduos auginti... Ai, kuo daugiau rasau, tuo labiau nervinuosi. Psio...

Oi musyte gal Alytuj koks rugstus lietus lijo ;D ;D ;D
Nu cia jau mano mamos kopija pastoviai as nieko nemoku issivaizduok kai maitinau tai sako kad greiciau tas pienas pasibaigtu butu ramu is buteliuko matyciau kiek suvalgo o tai dabar alkanas pastoviai ???
Gyvenime bet ka pradedavau sakydavo nu tu tikrai nesugebesi nu jau tu tai ne, gerai kad tevukas palaikydavo.
Bet as po tokiu jos sapaliojimu specialiaia pasistengiu ir padarau viska ciki.
O jau jei vaikams nesveika ar ozys uzeina tai jau sako mirsta na va dejuoja paseja ji man nerima. pykstu ant jos ir vel atleidziu na nieko nepadarysi.
O pas vyro tevus labai retai vaziuoju srtengiuosi riboti apsilankymus nes bunu pastoviai nemaloniai nustebinta
pvz paskutini karta kai buvom teske:
Na vaikas tai grazus bet jau varda kad isrinkot... na bet vaikui jau 5 men tai gal jau laikas susitaikyt ir priprast ir nekarkset nesamoniu.
[smiley=000097.gif]

Kiskeliui

Jūsų situacijoje tėvai akivaizdžiai nejaučia pagarbos Jums kaip suaugusiai savo dukrai ir nelabai paiso savo anūkės poreikių.
Močiute lepina anūkę, norėdama užsitarnaudama jos meilę. Taip pat manipuliuoja Jūsų jausmais ir Jus skaudina, sakydama, jog, pvz., atiduos auksinius papuošalus anūkei, kad Jūs nemokate jos auklėti. Tai reiškia kažką panašaus kaip “Tu nesi man tokia brangi kaip anūkė, aš esu geresnė mama negu tu”. Motina yra vienas artimiausių žmonių, todėl skaudu yra girdėti iš jos tokius žodžius, kyla bejėgiškumo ir kaltės jausmas, ypač tada, kai Jus pradeda šantažuoti (kad ligota, kad mirs), kuomet susipykstate. Vėlgi Jums lyg perteikia žinią jog esate bloga dukra, nes pykdote vargšę  mamą, turinčią tokių kilnių tikslų (kad anūkė prisimintų ją po mirties). Dar sunkiau yra išlikti tvirtai ir nepasiduoti manipuliacijoms, kai žinote jog mama yra pedagogė- lyg ir autoritetas.

Galima pabandyti spėlioti, dėl ko Jums yra sunku atsilaikyti prieš tėvus konfliktų metu. Jeigu pabandytumėte prisiminti savo vaikystę, paauglystę, turbūt prisimintumėte situacijų, kada panašiai jautėtės (kada deklaruojama, jog viskas daroma vardan gerų tikslų, ar Jūsų labui, bet Jūs pati viduje jaučiate, jog taip nėra). Vaikas tiki tuo, ką sako tėvai ir geriau yra linkęs abejoti viduje kylančiais nepasitenkinimo jausmais. Tie jausmai gąsdina vaiką, nes jis yra priklausomas nuo tėvų, kurie jam –autoritetas. Todėl nepasitenkinimo jausmus  vaikas priskiria ne tėvams, o sau- atsiranda abejonių, gal aš pats esu blogas. Tai vyksta nesąmoningai ir įsitvirtina labai ilgam. Vėliau, suaugusiojo amžiuje, žmogus jau gali kritiškai žiūrėti į savo tėvus ir matyti, kad jie klysta, bet viduje yra išlikęs tas seniai įsitvirtinęs jausmas (o gal aš esu kaltas ir blogas). Juo labiau, kad tėvai gali visai nesąmoningai  pastiprinti tą jausmą- tiesiai pasako, jog, pvz., mane nuvarysi į kapus, tu nemoki kažko daryti. Protas sako viena, jausmai ką kita, dėl to kyla gailestis mamai, kuomet ji verkia ir kaltina Jus. Ir sunku yra pasijausti teisiai ir tvirtai.

Vis dėl to išeitis būtų atviras konfliktas. Aš jums rekomenduočiau  nueiti bent keletą kartų pas psichologą- psichoterapeutą ir pasikalbėti apie savo pačios patyrimą su tėvais. Tai galėtų Jums padėti užauginti savyje daugiau pasitikėjimo savimi konfliktų metu. Viena iš galimų išeičių galėtų būti atsiribojimas (nevežti seneliams anūkės), bet kažin, ar tai geriausia išeitis. Pirmiausia todėl, kad Jūs pati dėl to labai blogai jaustumėtės.

Ot beda su tais seneliais... Labai negerai daro ir mano mama, dukrai pastoviai aiskindama, kad " mama negera, ji nesupranta, ka daro..." ir lepina iki pamelynavimo...