QUOTE(lairam @ 2010 08 31, 15:18)
Na asmeniškai aš, tai turėjau biuletenį, tai ir nesiveržiau į darbą. Na tikrai neturėjau didelio noro kuo greičiau grįžti į darbą. O dėl to kelio nematymo pro ašaras, tai čia kiekvienai individualiai. Nemanau, kad čia sąmoningai sėdima ir verkiama vardan verkimo. Asmeniškai aš verkiau palyginus nedaug. Aš šiaip nesu linkusi verkti... Bet tikrai nemanau, kad dauguma verkiančiųjų rauda vardan raudojimo...
Papildyta:
Nagi, jeigu baugu, tai ir neskaitykite
viskas ok, as cia nesakau, kad blogai, tiesiog gal as per jautriai isivaizduoju ta zombizma

ir aisku, kad praradus vaika negalima sakyt, kad verki del nieko...

aisku, kad ne...
ten tik mano pasvarstymai buvo...
QUOTE(tanler @ 2010 08 31, 15:18)
Amade as tai galvoju kad visi mes ta pacia beda isgyvename skirtingai.Zmoniu yra ivairiu, daugiau ar maziau jautresniu.Vienai geriau miegoti pirmus menesius,kitai i darba eiti,kitam kapinese gyventi pirmus menesius....Kiek vienas pasirenka sau tinkamesne apsauga...
na taip...

sakau, as tiesiog surasiau, ka jau kelinta diena masciau... nes as pastebiu, kad visos atranda kazkokiu "pomegiu" - kas psichologines knygas skaito, kazkas siut pradeda, as, pvz.mezgimu uzsiemiau irgi tik po pirmos netekties

visos atranda kazka, kas savotiskai ramina
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 08 31, 15:18)
Aš į darbą grįžau greitai. Biuletenio nenutraukiau, bet darbovietė leido man dirbti "nelegaliai" . Man reikėjo išeit į žmones, nes namų sienos varė iš proto...
Bet čia kiekvienai kitaip...
as irgi nelegaliai 2 kartus ejau i darba

nes grizus is ligonines pirmas kelias dienas net is lovos nelipdavau, jei viena namuose budavau, sededavau internete ir bukus zaidimus su rutuliukais ir panasiai zaisdavau

tada greit sumastydavau, kad reik veiklos ir skambindavau i darba, paklaust, ar manes nenori ismest uz tokius "sposus - nescia-nenescia"
Verta visą gyvenimą lipti į viršūnę, kad kartelį iš ten spjauti apačion