Balto angelo sparno paliestos

man liudnas irgi rugsejis ir Velykos liudnos, bet kazkaip programuoju, kad bus geriau ir geriau ir tas laikas kasmet svieses.

Aciu uz sveikinimus

Vakar sulaukem vyro krikstateviu (per 12 metu pirmakart uzsuko), tai atvare su didele puokste baltu geliu ir ragaze skilandziu, desru ... vyras sako as tiek nesuvalgysiu, as jam - ne tau vienam, as puse pasiimsiu

Rugsėje, su praėjusiu gimtadieniu

Nasata - su vardadieniu (kad ir vakarykščiu)

[quote=lairam,2010 09 10, 06:53]
Aš vilnietė
Papildyta:
Pasirodo, kad daug yra mūsų tokių su tokiom pačiom istorijom... Gyvenimas, kaip kinas. Kiekviena turime savo gyvenimo filmą, bet reklaminiai intarpai yra tie patys


Lairam labai tiksliai pasakyta. ir nieko pakeisti mes neglime deje...


Mamytes patarkit kaip greiciau pasveikti atsikeliau siandien ir vel atgal i lova persalimas visai mane palauze visai negerai jauciuos nors temperaturos dar neturiu .... prisidariau arbatos su medum ir citrina ir gurksnoju bet nieko nebus teks iki vaistines lekt

Labas rytelis

siandien toks pat rytas kaip ir pries 2metus apsiniaukia salta,tik tada lietus nelyjo ir sirdyje buvo gera ramu ,begalinis dziaugsmas buvo kad jau visaks kad jau turim savo meile

siandien lyja ,salta ir sirdyje beprotiska tustuma ,skausmas,asaros ,kas galejo pagalvoti .kad tavo DUKRYTE ,taip svesim 2 gimtadieni ,be taves MYLIU TAVE BEPROTISKAI BRANGIAUSIAS MANO ZMOGUTI

kol neturėjau vaikučių,švęsdavau savo gimtadienius.kai jie atsirado,svarbiausia švente tapo vaikų gimtadieniai.ir dabar,kai vienas iš jų danguje,vistiek jo gimtadienis yra taip pat svarbus.ir meilė jam nė kiek ne mažesnė.ji gyvens mamos širdyje tol,kol plaks širdis

šiandien stovėjau mokyklos valgykloje,ir akys sustojo ties vienu pirmoku.aukštas,rudom akim,giliu žvilgsniu.jis taip priminė man Markutį...

Renciau, mes su tavimi mintimis, o maldomis su tavo mergyte, degam jai zvakute tyliojo gimtadienio proga....

Labas rytas mamytes

Man taip pat rudenine depresija.
Kas nutinka blogo tai rudeni.
Lygiai pries metus gulejau ligoninej ir maldavau Dievo kad jis isgelbetu mano dvynukus...........

Sveikutės, liūdinčioms siunčiu po saulės spindulėlį.
Gal kiek prašviesės vėliau, visgi toks oras savo daro. Mano nuotaika tiesiogiai priklauso nuo oro. Brrrrrrr net nenoriu pagalvot apie gūdžią žiemą...
Stiprybės mums visoms Reikia kažkuom užsiimti, kad mintis atitraukti. Darbe dar kaip darbe, krūvis savo padaro, bet namie...

Jau arteja 2 men kai neturiu Gintarelio. Kolkas negyvenu, zombiuoju. Vis laukiu,gal pareis is mokyklos. Ir turbut visa likusi gyvenima lauksiu.MYLIU TAVE GINTARELI , VISADA BUSI MUSU SIRDYSE.Labai liudna siandien

Papildyta:
[quote=lairam,2010 09 10, 07:53]

Pasirodo, kad daug yra mūsų tokių su tokiom pačiom istorijom... Gyvenimas, kaip kinas. Kiekviena turime savo gyvenimo filmą, bet reklaminiai intarpai yra tie patys

Koks tikslus ir teisingas pasakymas, tik gaila,kad jis mums tinka nelinksmoje gyvenimo atkarpoje


Papildyta:
Laba dienele visoms buvau visai pamiršus pasisveikint turbūt todėl, kad galva net verda nuo minčių

ruduo...niekada nemėgau rudens, o šis dar skaudesnis...jau vasara buvo liūdna, tačiau ruduo su savo rudeniškom spalvom ir niūriais orais dar labiau turbūt slegia ir priverčia vėl prisiminti tai, kas įvyko ir ko pakeist jau nebeįmanoma...

o dar tos mintys dėl darbo... nors skradžiai žemę prasmegt, kad tik nereiktų priimti sprendimo juoksitės, bet kilo noras mest monetą ir kas bus tas

labai noriu aplankyt savo Angelėlį ir taip džiaugiuos, kad lekiam šiandien į kaimą...gal jis padės man priimti teisingą sprendimą .... nupirksiu pačių gražiausių gėlyčių ir barškutį nesusilaikius nupirkau...savo Angelėliui

atrodo jau apsiraminus buvau ir štai nuėjau į darbą pas kolegų, kalbamės ir jaučiu kaip telkiasi ašaros nors net nekalbam apie tai, kas įvyko...taip keistai jaučiaus...lyg kažko nusikaltus, lyg kažko bijodama
Papildyta:


Dabar jau ir aš taip galvoju...planuojam, planuojam, o Dievas iš mūsų planų pasijuokia...todėl gyvensiu ir stengsiuos džiaugtis kiekviena akimirka...žinau, bus sunku po to, kas įvyko, bet privalau...vardan savęs, vadan savo Angelėlio, vardan vyro ir artimųjų... su vyru nusprendėm,kad džiaugsimės vienas kitu,o kai gandrai nuspręs atskristi, mes juos su džiaugsmu priimsim...
Papildyta:
Gero savaitgalio likimo draugės

Pasistenkit šiame rudeniškame gyvenime įžvelgti bent šiek tiek gražesnių spalvų

O aš pasistengsiu priimti sprendimą, nes pirmadienis-lemtinga diena laukia trejetas bemiegių naktų

Sveikutes

Senokai jau rasiau cia Buvo sesuo atvaziavus pasisveciuot, tau nebuvo kada prie kompiuterio sedet

Mano skausmas turbut uzsirakino kazkur giliai sirdyje... Nebeverkiu, tik kartais uzsimastau kazka ziuredama kazkur toli toli... Bandau gvent toliau, del savo mylimu zmoniu... Gal mano sirdis suakmenejo...

renciau degu svakute tavo dukrytei