Vaikas su klausos negalia 6

Jusma ir Jolitele atsiprasau ,kad as cia taip uzkliudziau tokia tema..betkuriuo atveju esat nuostabios mamos ,nes tik del jusu meiles ir pastangu,mazyliai atranda garsu pasauli,tik jusu begaline kantrybe suteiks jiems tai,kuo didziuosites jus ir uz ka bus dekingi paauge jusu vaikuciai,nes mes mamos su misija..
Papildyta:
Livo,mes gyvenam D.Britanijoje ,as siandien taip dziaugiausi ,kad jus atvykstate,dziaugiausi nes jusu mergytei gal but cia bus geriau as parasysiu jum i az detales

Ačiū visoms
Kartais taip ima ir užpuola tas gilus gilus liūdesys... O juk būna tokių akimirkų ir gana daug, kai atrodo sprogtum iš pasididžiavimo savo vaiku... Kai atrodo, jog mažais žingsneliais tipenam girdinčiųjų pasaulio link, kai ta pažanga atrodo tik mums patiems ir matoma... Ir staiga pasako 2-3 sakinius taip aiškiai, kad, rodos, užbučiuotum ją milijonus kartų už kiekvieną žodį...prasmingą žodį... Ir tada leki tuo atsiradusiu tarpusavio supratimo tiltu, džiūgauji, kaip mažas vaikas, radęs po Kalėdų egle dovaną, apie kurią svajojai visus metus... Ir tada bučiuoji tą savo mažą trapų stebuklą, verki iš džiaugsmo, geri iš jos akių sklindantį triumfą ir taip tiki... Tiki, kad jūra iki kelių, kad nėra kliūties, kurios neįveiktumėte... Tiesą pasakius, joje ir glūdi mano stiprybė ir tikėjimas... Kiekviena mažutė smulkmena tokia reikšminga... Ir tada pagalvoji, nesvarbu, kiek savęs atiduodi, tai grįžta su kaupu, nes kiekvienas piršto krustelėjimas vardan savo vaikelio, kurio, buvo akimirkų, galvojai niekada neturėsi, yra toks būtinas... Tada visai negaila savęs, nesvarbu, kad plaukai nedažyti, kad nepagulėjai karštoje vonioje, kad taip ir neatradai laiko paskaityti knygos, kuri taip vilioja, kad nematei spektaklio ar filmo, kurį norėtum... Tada visa tai - tik nereikšmingos smulkmenos.... kas ta buitis, jei prieš tavas akis mirguliuoja tavo ir mylimo žmogaus sukurtas stebuklas, o tau suteikta laimė būti to liudininku... Taigi, kad ir kaip kartais atrodo, jog sunku, kad nebegali pakęsti to geliančio skausmo, lendančio kaip pašinas į panages, keli galvą ir eini.... Nes tik eidama gali pajusti tą nenusakomą džiaugsmo saldumą...


Žinot, manau, kad visos esam nuostabios mamos, stengiamės tokios būti... Juk žmogiška, kad kartais tiesiog norisi paverkti, jog baisu ne tuo keliu pasukti ir suklysti... Nes čia ne sriubos puodas, kur persūdžius gali išpilti ir virti iš naujo.... Todėl labai džiaugiuosi, kad bendraujam čia... Kur gali ne tik pasidžiaugti, bet ir išsakyti savo skausmą ir baimę.... Nes visos esam skirtingose kelio atkarpose - vienos jau susitaikę, kitos - tik bandančios tai priimti, trečios - tiesiogiai paliestos... Ir kiekviena kalbėdama dažnai pasako tai, ko nežino kita... Ir taip mūsų žinių krepšelis pilnėja, o tada ir iškilusią problemą spręsti lengviau


Labai panaši artimųjų reakcija yra ir mano pažįstamų šeimoje.... Mama kalba vienaip, o dukra išgyvena dėl to, kad negali bendrauti su kurčiaisiais ir neprigirdinčiais, nes nemoka gestų kalbos, kurią artimieji laiko blogiu...
Ačiū dėl patarimo... Jaučiu, reiks pasinaudoti

Labas. Jolitele zinojimas, kad nors per aguonos grudeli eini pirmyn, prideda jegu. O zinojimas, kad viskas, nieko nepadesi, nepakeisi, nepataisysi Atrode, kad viskas, atsivere duobe ir belieka nerti i ja. Teisingai sakei, mes reikalingos sveikos ir nepasiduodancios, kad vaikams butu i ka atsiremti
Gal as per stora kaili uzsiauginau, bet visai nebereaguoju i aplinkiniu reakcija. Trumpai pasakau, taip ,dukra negirdi. Bet tokiu tonu, kad daugiau klausineti nekiltu noras. Nebent tai yra panasaus likimo zmones.
Is artimuju daug kas visai nemoka nei vieno gesto.Tiesa pasakius, tikrosios gestu kalbos nemoku ir as. Viska stengiausi daktiliu rasyti.gal todel jai buvo lengviau supra,reikalui esant ,gana lengvai rastu pabendrauja su girdinciais.
Sunku teigti, kad elgiausi teisingai. Tik kartais matau skirtuma.Pvz. is jos draugu tarpo .Atrodo parasau paprastais zodziais, suprantamai, bet... Manoji gana noriai skaite, pradzioj vaikiskus zurnaliukus, paskui atsirado Panele, veliau kiti zurnalai. Aisku, reikejo daug paaiskinti.

Buna ir idomiau. Kai bunam ne kartu, tai bendraujam SMS. Raso man, kad reikia nupirkti vistos kunas . Kodel kunas? Nesugalvojo kitaip parasyti, kad noretu ne vistu slauneliu ( ta jau zinojo), o kad butu visa vista. Zodziu, iseitis rasta

Na, su kurčiaisiais visokių nesusipratimų būna. Kai kurių žodynas platesnis, kitų siauresnis, arba būna, kad užkrinta lietuviškas žodis ir viskas, tai parašo kaip jiem išeina.
Kas dėl lietuvių kalbos,manau, kad kurčiam vaikui ją būtina mokėti. Aišku, mano nuomone gestų kalba dažniausiai vaikui bus pirmoje vietoje, tačiau ir lietuvių kalba neturi būti pamiršta. Aš pastebėjau, kad labai daug kurčiųjų dabar net nesistengia mokytis lietuvių kalbos, neva visada vertėja bus šalia. Bet. Nemokant lietuvių kalbos, negali nei taisyklingai susirašinėti, nei pilnavertiškai suprasti teksto. Paskui gaunasi taip, kad suaugęs žmogus pildydamas anketą, kviečiasi vertėją, nes nesupranta žodžių.
Mažam kurčiam vaikui, besimokančiam kurčiųjų įstaigoje iš pradžių svarbiausia labai gerai išmokti išmokti gestų kalbą. Aišku, tuo pačiu metu galima ir šnekamosios mokyti, jei tik vaikas kažkiek girdi ir gali kalbėti. O taisyklingai rašyti, plėsti žodyną (lietuvių) sugeba nuo kokių 7 ar 8 metų. Aišku daug kas priklauso nuo pačio vaiko gebėjimų, sveikatos, įdėto darbo.
Beje, Jolitėle, Jūsų dukra, sprendžiant iš pasakojimų yra gana daug pasiekus.Tad nepergyvenkite labai.

kiek suprantu, tai jūs pati labai daug padarėt, kad jūsų dukra tobulėtų


Net nežinau, kaip vertinti.... Trejų metų žodynas buvo apie 30 žodžių... dabar dėlioja sakinukus iš trijų, kartais keturių žodžių... Vis dažniau tai, ką pasako, artima mūsų kalbai. Surdopedagogė ją labai giria, sako, gabi, žingeidi, labai gerą atmintį turi... Na bet kartais skeptiškas požiūris priverčia suabejoti, ar ta pažanga iš tiesų tokia didelė ir reikšminga, ar tik sau patiems įsikalbėta kalba ji tikrai neaiškiai, mes daugiau suprantam nei aplinkiniai...

Na, manyčiau, kad mokantis kurčiųjų mokykloje tai yra tikrai nemažai. Tikrai, tikrai Būna, kad suaugusiųjų kurčiųjų žodynas nesiekia daugiau kaip 100 žodžių.O Atėnėi dar nė penkerių nėra. Dar daug kas priklauso ir nuo klausos netekimo laipsnio. Pvz, jei neprigirdėjimas vidutinis, ar dar blogesnis, tai ir kalbėti išmokstama sunkiau, nes klausos aparatai vis viena neatstato visų garsų pilnai. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad Atėnės gimtoji kalba yra gestų. O gestų ji manau tikrai daug moka. Tokiu atveju plečiamas gestų kalbos žodynas, o vėliau gestų pakalba mokoma lietuvių kalbos rašytinės arba sakytinės, pagal kiekvieno galimybes.

JOLITELE-aciu!Taip paraset , kad atrodo is mano sirdies abu tie laiskuciai "isplauke".Nei vieno zodzio neismesciau ar nepakeisciau.Tik kazin ar taip graziai sudeliociau.Ir tikra tiesa , kad auginant neigalu vaikuti niekada negali pajusti to tikro pilnatves jausmo.Ir zinau , kad uz savo stebukleli skauda labiausiai .
Vakar buvau su savo suneliu Kaledu senelio sventej kuri buvo suorganizuota reabilitaciniam centre , kur mano sunelis lanko kalbos terapijos pamokas.Buvo labai grazus renginys.Pasirodo baikeriu grupe visus metus renka lesas , uz jas perka zaislus ir dovanoja vaikams.Pagyvene vyrai ir moterys , pilnais sunkvezimiais zaislu, apsirenga Kaledu seneliu ir jo pagalbininkais nykstukais, vaziuoja per miesta ir dovanija vaikams tokia svente.Ir (tai nera svarbu) , bet kiekvienas vaikas gavo po didziuli maisa zaislu.Bet ne tai norejau pasakyti , o tai kad po tokios grazios sventes isvaziavom is ten tyledami , nes galva sprogo nuo minciu , o sirdis verke.Nes negali likti nesujaudintas kai vienoj vietoj pamatai kokius 150-200 vaikuciu , su ivairiausiom negaliom ir apsigimimais.Ir negali suvokti , kodel tas kuris aukstai, leidzia , kad taip atsitiktu.Ir , kad vieniems didziausia laime yra , kad Ju 4metuku sunelis sugebejo pirma karta gyvenime zengti 2 zingsnius pats, o kiti sako kad gyvenimas neteisingas nes , ant savo naujos komodos pamate 3 mazus ibrezimus , nes "draugai dabar matys kad namuose tokie siaubingi baldai".(Tai tikri faktai is mano aplinkos.)Ir tikrai taip noretum , kad Dievas(jei Jis yra) , bent vienai dienai sukeistu juos vietom, ir i tubaldais besirupinanciu zmoniu tuscias sielas priverstu isileisti bent lasa zmogiskumo , ir perkainotu Ju vertubes, nes tikrai kaukti norisi Ju pasiklausius.
Bet kokiu atveju , toj sventej stebedama savo suneli , negalejau nesididziuoti juo(iki tos vietos , kai gaves maisa dovanu,apsipyle asarom ir pareiske, kad Kaledu senelio Jis daugiau nemyli , nes pastarasis sudauze Jo sirdi , kadangi neatnese jam kompiuterio).Buvo be galo smagu matyti , kad musiskis visai nesidrovi , ima mikrofona ir dainuoja ,kokiems 300-400 zmoniu, ir visai nesvarbu , kad ne visas daineles moka.Ir neturi jokio komplekso jei jo kas nesupranta-tuoj pat pakartoja 2kalbom ir dar rankom parodo(gestu kalbos mes nemokam).Tik vieno noreciau :kad gyvenimas nenublokstu tu musu vaikuciu, ir leistu Jiems kopti taip aukstai , kaip jie tik nores.Ir kad kuo maziau tusciasieliu zmoniu jie sutiktu savo kely.

Sveikos,
mamos, tikrai jaučiasi, kad artėja Kalėdos...ačiū už tą pojūtį.
Bet neskubėkite smerkti kitų už nesupratingumą, nes jis ateina su patirtimi, kai mes auginame tuos šiek tiek kitokius vaikučius, mes sugebame ir kitus geriau suprasti, nes tai mus palietė asmeniškai. O jie tai pajus su laiku, nes vistiek ligos, nelaimės neaplenkia nė vienos šeimos, giminės, kad ir kaip to nesinorėtų.
O aš gyvenu laukimu, bet didžiausią dovaną- buvimą su savo šeima gausiu prieš Kalėdas, liko tik savaitė.
Sėkmės visiems, ramaus Kalėdų stebuklo laukimo.

Čia išsakėte kiekvienos mūsų svajonę

Livo, kokia kalėdinė dovana.... O kaip dažnai tokios jūsų kalėdinės dovanos net neįvertinam, tiesiog priimam kaip savaime suprantamą dalyką

Danske, kaip jums sekasi, buvote rašiusi, kad gruodžio mėnesį ruošiatės anūkės operacijai. Tad kuo gyvenate šiuo metu ? Tiesiog bendravome su viena iš čia esančių mamų ir prisiminėme Jus, nes kurį laiką čia regis jūsų nesimatė.

Labas. Taigi ketvirtadieni jau busim Kaune. Nezinau ar labiau laukiu, ar labiau bijau
Teks man buti su maziuke, tai prisedu tik paskaityti.
Buvom darzelyje, susitarem, kad pradesim kazkur sausio vidury, jei viskas gerai. Vel viskas viduj sukilo , pamacius ta aplinka, tuos vaikus, netgi viena buvusia dukros mokytoja. Kazkaip susigyvenau su tuo negirdejjimu aplink save, atrode , nei cia taip blogai, nei ka. Dar kai darbe tenka daug reikalu tureti su girdinciais , bet pagerianciais tinginiais, tai galvoju, kad likimas ne nuskriaude, o apdovanojo

Taip Jolitele , daug pati dariau. Todel ir siek tiek nepatikliai ziuriu i specialistu pagalba. Nesakau ne, bet ziuresiu kritiskai. Patirtis, deja. Ypac apie psichologus. Su tokiu vaiku reikia gyventi, buti, o jokie mokslai supratimo neduos. Ir tie patarimai kartais juokingai skambedavo.. Kita vertus, juk lygiai taip ir pamokas ruosiam, ir aiskinam viska su girdinciu vaiku. Pats, kaip kaciukas, tik pamaitintas ,neauga Gyvenau, taip, kaip ir kiti. Ir uz apibraizyta stala baubiau kaip turi buti Girdi tu, negirdi, o namai turi buti tvarkingi. Kalbi tu lietuviskai, kinietiskai ar gestu kalba, jokio skirtumo.

Sėkmės Jums,Danske,ir stiprybės.Be abejo,sunku matyti savo vaiką ligoninėje,po operacios,sunku laukti,kol paims į operacinę,po to blaškytis,kol atveš.Bet viskas išgyvenama.Vakar kaip tik netyčia aptikau kelias Vyčio foto telefone,darytas po operacijos.tripinėja sau po palatą subintuota galva,juokingas toks.Prisimenu,sunkiausia buvo nulaikyti jį ilgesnį laiką palatoje.O į koridoriu kaip ir nelabai leisdavo.
Beje,kur jūs operuositės?