QUOTE(belekur @ 2010 11 08, 14:50)
Galimai mes cia daug ko nezinome konkreciai apie jusu atveji, bet as esu susidariusi toki vaizda, kad jus uzdejote KA, nebuvo sistemingai dirbama, nes ignoravote specialistus, mokytojus, jusu nuomone, turi vaikas savaime isgirsti ir suvokti, KA tokiu atveju savaime suprantama, kad nedave rezultatu, tad tikites lengviausio kelio - idiegti KI ir vel kad savaime be dideliu pastangu jusu vaikas viska tobulai girdes. Duok Dieve, kad cia klystu as taip manydama, duok Dieve, kad tokiu atveju pasiteisintu jusu lukesciai.
O tas paminetas suauges zmogus, implantuotas velesniame amziuje...jam nepalyginamai geriau todel, kad iki to laiko jis turejo islavintus klausos likucius, kalbejo, tad jam tik reikejo persiorientuoti i kitoki garsu skambesi. Jei jo klausos likuciai butu buve nelavinti visa ta laika, jam Ki jau butu taip nepadeje.
Aš irgi pritariu. Su KI tp reikės labai daug darbo, lygiai taip pat, kaip su KA. Belekur teisi, negalima išmokti vaiko girdėti, iš karto. O 40 dB su aparatu yra visiskai normalu.KI taip pat neatstatys klausos iki idealaus lygio. Aš nenoriu nieko įžeist, bet tėvai su tokiu požiūriu mane gąsdina truputi. Jūsų neigiamos emocijos, blaškymasis persiduoda vaikams. Vaikai jaučiasi atstumti ir t.t Jau esu minėjus vieną atvejį kai vieną implantuotą mergaitę be specialaus parengimo nuvedė į girdinčiųjų mokyklą, tikėdamasi, kad ji ten viską savaime išmoks. Nepadėjo nei prašymai, grąžinti ją į mokyklą, nei prašymai leisti pamokose būti vertėjai. Viskas vos nesibaigė savižudybe. Na čia jau kraštutinis atvejis. Geresniais atvejais vaikai ir tėvai būna tarsi iš skirtingų šeimų, svetimi vienas kitam. Rašau ne tam, kad norėčiau pamokslauti, ar įžeisti. Tiesiog noriu papasakot kai kartais būna.
Papildyta:
QUOTE(Jusma @ 2010 11 08, 22:25)
Man labai patiko reportažas
