QUOTE(diudas @ 2012 12 07, 15:46)
Visai įdomus, nematytas sprendimas
QUOTE(*Star* @ 2012 12 07, 17:30)
Na ir maniškis kitoks

Parodau.
Fainuolis, labai nėriniai gražūs

Ar pati sendinai, ar tokios spalvos jau buvo?
QUOTE
Ir kai visada visi darbai palei vieną kurpalių- man šiek tiek nuobodoka, kad ir kaip gražu būtų

Ypač atvirutėse tas jaučiasi. O man nieko nėra labiau stabdančio už monotoniją ir nuobodumą.
O man, visgi, atrodo, kad kiekvienas kūrėjas turėtų atrasti savo stilių ir jį išlaikyti. Monotonija - negerai, bet savitumas, visgi, turėtųbūti siekiamybė, kitokiu atveju darbai be identiteto gaunasi. Aš pati dar neatradau savo stiliaus nei papuošalų gamyboje, nei atvirutėse, dar eksperimentuoju, bet tikrai noriu turėt savo cinkelį, kuris leistų kitiems atpažinti, kad darbas mano padarytas, o ne kieno nors kito. Elementariausi pavyzdžiai gi būtų, kokio, Van Gogo ar Mikelandželo. Darbai nėra nei vienodi, nei monotoniški, bet stilius išlaikytas vienas ir tas pats.
QUOTE(OJE @ 2012 12 07, 18:41)
pini kartu siulus ? man jie issisuka .. esu bandzius ir gi is ekonomines puses

ipac kai nedaug ju reikia ...
Aha, šiandien kokią pusantros valandos sukau apie tris metrus, gal kiek mažiau, siūlo. Gavosi labai čiki, tik va dėl to atsisukimo dar neaišku, turbūt kažkiek atsisuks vistiek, kai panaudosiu, galėsiu atlėkt paraudot
QUOTE(*Star* @ 2012 12 07, 20:56)
Siuvinėjimas man irgi padebesiai, užtat labai gražu pažiūrėti... kiek darbo jiems...
Kad siunvinėjimas kryželiu - lengviau nebūna, tik kad kantrybės reikia vežimą nusipirkt iškart

Toks, siuvinėjimas, kaip ant atviruko, irgi nėr sunkus, bet va tikrasis siuvinėjimas (toks kaip senovinių gobelenų), tai man mistika, kaip išgauti vienodo dydžio dygsnius ir t.t.