Guerlain Mitsouko, EDPPats keisčiausias sutiktas EDP/EDT santykis tarp visų bandytų kvepalų. Visai skirtingi kvepalai. Skirtumų man juose daug daugiau nei panašumo

.
ŠVENTĖ. Pabandžius edp supratau žmonių komentarus - kvėpinčiausi per vestuves ir pan. Aš irgi jais galėčiau kvepėti tik per šventes - brandžias, rimtas, reikšmingas, su aplodismentais, gėlėmis...
Iš jų supratau, kad žalumos pojūtis man kuria šventinę nuotaiką ir labai džiaugsmingą sielos būseną. Vaizdinys toks, kaip filmuose kuria laimingos pabaigos siužetą - su kylančiais į dangų baltais balandžiais, byrančiais gėlių žiedlapiais, į sceną nešamomis puokštėmis su daug žalumos. Jeigu muzika - tai maršas, o gal net ir himnas. Pakylėjimas. Euforija (tuo tarp edt - ramybė). Sunkaus etapo pabaiga - uždirbta, pelnyta ir šventiška. Tarsi įrėminimas, įprasminimas.
Kvepalai - aiškus šipras (lyginčiau su La Perla La Perla - nepanašus, bet iš visų man pažįstamų kvepalų būtent jiems artimiausi). Jeigu aprašoma, kad edt aštresni - man atvirkščiai, edt bukesnis kvapas. EDP man ryškesni ir citrusiukai, ir žalios natos ir bazė gerokai ryškesnė, įvairesnė. Jokio muilo. Mažiau galiu išskirti gėlinių natų. Fantastiškas šleifas, nuostabiai gaubiantis ir kylantis. Mieliau uostau orą, nei riešus. Lengvas, bet ryškus. Mėgstu būtent tokius kvapus.
Nežinau kam duočiau Nr. 1 - jiems ar Mėlynajai valandai. Bet, kad norėčiau turėti ir kad jie gerokai pakeitė mano supratimą apie kvepalų pasaulį, tai tikrai. Netgi buvo minčių, kad viskas, stop. Nieko gražesnio rasti jau nebegalima... Radau viską, ko ieškojau