Šiandien testavau

Aš šitą natą įvardinu kaip vaškinių žvakių natą. Bet. Visos kalbat apie Meese de Minuit neįprastumą, didesnį tinkamumą uostyti, o ne dėvėti. Man pačiai taip nėra - prieš mėnesį kvėpinausi jais ištisą savaitę, tai neveikė nei gedulingai, nei pamaldžiai ar dar kaip nors pan. O būtent tokias emocijas kelia CdG smilkalinė serija, kurią mano uoslė traktuoja kaip rūstesnę ir niūresnę.

aš Messe turiu kokį 0,5 ml mėginuke. pakanka pilnai, nes kvepėti jai tikrai negaliu. su bažnyčia asociacijų man nekelia visai. man tai kvapas, varantis į depresiją. totalus liūdesys. panašią reakciją iššaukė CB I hate Perfume Burning Leaves. priežastys asmeninės, bet panašios į čia jau minėtas. iš esmės tai nėra blogai. žymiai geriau tokie kvepalai, negu tie, kur "apie nieką".

beje, "apie nieką" - vakar dar testavau Jo Malone Vanilla and Anice ir... nieko negaliu pasakyt. nebent tiek, kad visai nepatiko ir uostydama visą laiką galvojau, kad geriau būčiau kitą mėginuką ėmusi. biški to, biški ano. kažkoks nesusipratimas... nei vanilė, nei anyžiai. suverčiau visą kaltę tuberozai, kurios nemėgstu

Monmorensi, o kokie tavo santykiai su CdG smilkaliniais?
Ir kas būtent (kažkokios asociacijos?) Messe kelia depresiją?

CB I hate Perfume Burning Leaves man savotiškai patiko , visai norėčiau jų nedidelio kiekio. Gal ne tiek kvėpimuisi, kiek uostymui. Kvapas, keliantis asociacijas su kaimu, rūkstančiais dūmais, degančia krosnimi, kai viskas aplink prisigėrę dūmų kvapo. Kvapas, nuteikiantis mane nostalgiškai , ir sukeliantis ne liūdesį, o geras emocijas

O Messe... man pačiai irgi liūdesio nesukelia. Tik labai ryškias asociacijas su kaime pas močiutę praleistomis vasaromis. Su jos medine trobike ir spintomis

su CdG smilkaliniais santykiaujam mėginukų forma turiu visus penkis mėginėliuose. didesnio kiekio buvau užsimaniusi Kyoto, bet priėjau išvados, kad apsieisiu. jokių neigiamų jausmų man ši kolekcija nekelia, puikūs smilkaliniai kvepalai. su bažnyčia man ten Zagorsk asocijuojasi, konkrečiau su cerkve, ten tvyrančiu kvapu ir žvakių vašku.


o Messe - man gryna močiutės spinta. tokia senovinė, su joje laikomais daiktais. konkreti spinta, konkrečios močiutės, kurios aplankymui vis neskiriu pakankamai laiko. kuri, matyt nujausdama artėjantį savo saulėlydį, iš tos pačios spintos per kiekvieną apsilankymą stengiasi įduoti man kokį daiktą. žinodama, kad aš jį saugosiu, taip saugodama ir prisiminimą. paskutinį kartą tai buvo bateliai, kuriuos močiutė dėvėjo vieną vienintelį kartą - per mano mamos vestuves. irgi kvepia tuo pačiu kvapu. laikau dėžutėj giliai spintoj. neatidarinėju dėl panašios priežasties, dėl kurios nesikvėpinu su Messe. tos asociacijos, tas liūdesys, nėra jis toks jau juodas. greičiau iš to "šviesaus liūdesio" serijos. kuris kartais reikalingas, bet kartais jo tiesiog kratyte krataisi...gal dabar toks laikas...

dar pagalvojau... iš CDG smilkalinių bažnytiniai dar yra Avignon. tokie tradiciniai bažnytiniai kvepia tuo smilkytuvu, su kuriuo kunigėlis per bažnyčią prasieina ir nuo kurio kvapo, būdama vaikas, alpdavau (čia ta blogąja prasme)

Suprantu. Kvapas, tarsi priekaištas. Lankyk ir bendrauk su tuo mylimu žmogum, kol dar laikas

taip, kažkas panašaus.

Susidūrimas su baubu arba oranžiniai kvepalai mano gyvenime.

Tai buvo seniai - prabėgo kokie 5-7 metai. Nepamenu iš kur ištraukiau Lancome Tresor mėginuką

ir nuo tada galėjau drąsiai pasakyti nemėgstamiausius savo kvepalus. Atmintin įsirašė stiprus, viską gniaužiantis salsvas verdamų burokėlių kvapas. Man atrodė jų lašas nužudytų dramblį. Apeidavau bet kokią Lancome produkciją, su išankstine nuostata - vis jie gali būti panašūs. Požiūris į Lancome pasikeitė atsitiktinai patekus po nosimi keletui kitų šio gamintojo kvepalų, bet Tresor man iki šių dienų buvo keiksmažodžio sinonimas mano parfumerinėse mintyse. Buvo.

Vasarinis aklas pirkinys - Caron Fleur de Rocaille.
Vienas papurškimas - Tresor? Bet lyg ir ne taip blogai. Daug nesigilinau, nugrūdau giliau, nusprendusi, kad daugiau dėmesio aš jiems parodysiu kada nors vėliau, kai bus vėsesni orai.

Netyčia aptiktas neplanuotas spontaniškas vos keliolikos mililitrų likutis Kenzo by Kenzo. Tresor? Bet gi ne tik ne baisu, o... fantastiška.

Išpakuota dovanėlė - miniatiūra - Ted Lapidus Fantasme - ką ir vėl Tresor?

Beliko susirasti savo senojo priešo kelis mililitrus (vienos narės dėka gavau labai greitai) ir vėl susipažinti su Tresor. Labai mėgstu lyginti kvepalus - jeigu tik yra galimybė būtinai išnagrinėju ant skirtingų riešų tai, kas man pasirodė gimininga...

Taigi, vakar aš juos visus lyginau visą vakarą - nuosekliai, vieną po kito ar lygiagrečiai. O šiandien kvepiu paskutiniuoju tresoriškas asociacijas išplukdžiusiu Ted Lapidus kvapu.

Pasirodė, kad to panašumo ne taip ir daug. Persikiškai gėliškos natos tėra labai nedidelė juos rišanti ir panašumo iliuziją priduodanti gija. Skirtumų daug daugiau.

Tresor by Lancome dabar man pasirodė visai mielas, gan lengvas, nestiprus ir nebegąsdinantis, turtingas aromatas, primenantis nebe burokėlius, o kvapnią nepersaldytą persikų tyrelę. Šaltumo ir elegancijos duoda pakalnutės ir alyvos, vaisinės natos išlieka per visą jų "laikymosi" laikotarpį. Bazė neerzinanti. Pasijutau įveikusi savo vidinį drakoną. Jeigu turėčiau - mielai kvėpinčiausi tiek žiemą, tiek vasarą.

To negalėčiau pasakyti apie Kenzo by Kenzo - va čia tai bomba pagalvojau... nei žiemai, nei vasarai - tik atitinkamai nuotaikai paslėpti. Beje, kad nenuklaidinčiau įspūdžiais - jau išnagrinėjau jų didesnio kiekio įsigijimo galimybes. Ramiau pasijutau atradusi, kad Amerikoje dar yra... Tos pačios ryškiai vaisinės, su persiko dominavimu natos, tik kompozicija kelis kartus stipresnė už Tresor. Akivaizdus bendrumas ir su jaunesniu broliu Kenzo Kashaya - tik Kashaya sausoka, o Kenzo - sausumo pojūčio nekelia ir žymiai ryškesnė (panašūs vaisiai, kitokios gėlės)... Stiprybė begalinė - kvepia vakarykščiai rūbai, net kambarys, kur jie buvo sudėti. Pasakyčiau gan piktas, o jau ryškus ir milžiniškai šleifiškas - tai tikrai. Net nuodingas kvapas. Bet malonus. Kvėpinčiausi tada, kai norisi į aplinką ištransliuoti informaciją - nelįskite prie manęs - aš nuodinga... Nežinau kodėl, bet jeigu reikėtų kurti reklamą šiems kvepalams, mano idėja būtų juos statyti šalia raudonai oranžinių musmirių...

Caron Fleur de Rocaille lygiagrečiai lyginant su Tresor man panašūs mažiausiai. Apgaulinga oranžinė spalva ir apgaulinga oranžinė nuotaika. Čia gėlių aromatas - alyvų, pakalnučių, našlaičių natas pagaunu, rožių - ne, bet yra dar kažkas, ko tikrai nepažįstu, kažkas, kas duoda ryškaus medingo saldumo ir sirupiškumo ir apgaulingą pirmąjį įspūdį, kad natose taip pat yra persikų. Suprantu pavadinimo idėją, mano vizija - vienas didelis kupinas nektaro gėlės žiedas. Nežinau kokios, turbūt mano svajonių gėlės (greičiausiai mimozos sukuria šviežio medaus įspūdį, nes paties medaus natose lyg ir nėra, bet kiti "mimoziniai" kvepalai man irgi atrodo gan medingi ).

Ir dar vienas senas geras kvapas Fantasme by Ted Lapidus. Panašios į Tresor tik pirmosios natos - ir vėl sužaidžia persikas. Sintetiškiausias ir jaunatviškiausias iš jų visų - tarsi ledinukas saldainiukas (matyt tuo "kaltos" braškės), ryškiai vaisinis, mažiau gėlių. Linksmas savaitgalinis kvapas. Nors komentatoriai įvardija kaip labai saldų - mačiau daug saldesnių... Paprastai išpilu kvepalus iš miniatiūrų į atomaizerį. O šią tikrai pasiliksiu su visu turiniu. Tiesiog atminimams saugoti.

Tiesiog kaifuoju skaitydama rusmos aprašymus Man tik įdomu, ar tai yra įgimtas toks kvapų pajautimas/supratimas, ar įgytas, išugdytas? Nes pati dažniausiai galiu pasakyti tik patinka ar nepatinka, ir nedažnais atvėjais išskiriu atskiras natas.
Tiesa, vieną dieną nulėkiau pasiuostinėti. Šalia tokia įdomi moteris... Aš purškiu kvepalus ant bloterių, o ji - atverčia švarko atlapą ir kokius 8-10 pyškų daro. Kitų kvepalų - tiek pat ir ten pat. Kiek mačiau, purškėsi bent 8 skirtingus.... Gal aš kažko nesuprantu???
Į temą: testavau Tom Ford Tobacco Vanille ir Amber Absolute. Tobacco Vanille minkštas, bet tuo pačiu ir aštrus kvapas. Užuodžiu labiau medų, nei vanilę. Tabakas mano nosiai nėra ryškus. Tik vos vos. Amber Absolute - ambra, ambra ir dar kartą ambra. Gilus, sodrus kvapas. TV purškiau ant riešo, į paausius, dekolte, kliuvo ir šaliui. AA tik vieną kartą pykštelėjau ant kito riešo. Tačiau eidama jaučiau būtent AA kvapą. Ypatingai stiprus šleifas.
Kitą rytą TV ant riešo vos besuuodžiau, o AA kvapas laikėsi bent dvi paras.

Manau, kad visi įgūdžiai ateina su laiku ir patirtimi. Aš taip pat galiu aprašyti ne kiekvieną kvapą, o tik tą, kuris padaro kokį nors įspūdį . Ir viskas taip pat prasidėjo nuo patiko arba nepatiko. Tik "nepatiko" dar būna "nepatiko ir pamiršau (neįdomu)" ir "nepatiko, bet negaliu pamiršti (įdomu, bet...)". Natas irgi atpažįstu tik tas, kurias šiaip gyvenime pažįstu (tarkim labai mėgstu augalus ir žinau daugybės žydinčių augalų kvapą natūraliom sąlygom, negaliu praeiti nepauosčiusi nematytos gėlės, apskritai su botanika nesu susipykusi). O šiaip tiesiog uostau, uostau ir uostau - eterinius aliejus, augalus, prieskonius, jeigu nėra gryno ar ryškiai dominuojančio - dar bandau iš kelių kvepalų, kur tokia nata yra, išskirti ką nors bendro. Bet čia aišku tik prielaida, kad tai ta nata...

O dėl moters - prajuokinai. Įdomių būna žmonių. Nežinau kuo tai paaiškinti (nes noru pasikvėpinti už dyką - nepaaiškinsi, bent jau vienas kvėpintųsi, noru tiesiog pamėginti kvapą - turbūt taip pat nelabai). Labiausiai man panašu į polinkį naikinti svetimą turtą

Skaitau ir pavydžiu sugebėjimo ir taip išgyventi kvapą, ir taip parašyti kvepalinius įspūdžius. Ačiū, rusma, už papasakotą tokią smagią patirtį

Tom Ford Japon Noir. Dūmas. Sausas. Tirštas. Graužiantis akis. Kai dega ne tik malkos, bet ir svyla sakai. Dūmas, kylantis nuo pušies malkų laužo. Iš kuklaus skaičiaus mano bandytų kvapų šis pats dūmiškiausias. Neįsivaizduoju savęs juo kvepiančios, bet norėčiau turėti nedidelį kiekį retkarčiais nosį įkišti.

Chanel Coromandel. Parsinešiau mėginuką. Ir, kaip daugelis Chanel kvapų, manęs per daug nesužavėjo. Mielas, skaidrus, žalsvai gelsvas, gaiviai salstelėjęs kvapas. Primena limonadą su daug burbuliukų. Bet visai neužkabinantis, be "razynkos". Jei gaučiau dovanų - retkarčiais kvėpinčiausi, bet pati tikrai nepirkčiau.