Šiandien su visais daiktais nusibeldžau į ligoninę, nes vakar ginekologe davė siuntimą dėl tinstančių kojų. Šiaip nerado nei jokio baltymo, šlapimo tyrimas puikus, 39 savaite. O siandien is ligonines parsiunte namo - sako, dar palauk kitos savaites, vaikiukui labai patinka sėdėt tavo pilve - mat padarė lėliuko širdies kardiogramą. Tik tiek, kad išgirdau gaidelę - visiems lyg ir geriau būtų cezaris. O aš taip norėčiau pati...Nors, aišku, bijau gimdymo skausmo, bet kai paskaičiau forume apie pojūčius po operacijos, tai baisoka paliko. Gerai, jei mamoms tereikia gulėti ir išlaukti tą laiką, kol skauda, kol negalima keltis. O kaip pasimatuoti cukrų, kai negali pasijudint, ką daryt, jei jis staiga nukris, o tu gulėdama nepasieksi net į burną ko nors įsimesti? Nebent palatoj sėdės kas nors iš saviškių. Kažkaip atrodo, kad vaiko svoris neturėtų būti vienintelis veiksnys, dėl kurio daro cezarį - juk dabar vaikai gimsta gerokai virš 4 kg ir sveikoms, ir pagimdo pačios. Čia tik nebent dėl termino - jį nori pagreitinti, bet juk yra ir kitų skatinimo būdų...
Egle_83, sakyčiau, tau tikrai nėra ko skubėti, jei dar nenori gimdyti. Aš pati susirgau 16 m., nors giminėj irgi tokių atvejų nebuvo. Kitą savaitę man sueis 30, ir aš dar turbūt dar nenorėčiau vaikų, nes gyvenu labai intensyviai, dar vis turiu gausybę planų, o dabar daug ko reiks atsisakyti, pakeisti gyvenimo ritmą. Bet jau metų ir taip daugoka... O tau dar tikrai stažas visai mažas, insulinas šiais laikais geras, ne toks, kai buvo nevalytas, leidžiamas su metaliniais virinamais švirkštais. Be to, jei labai neramu, gali prašyti genetiko konsultacijų. Mane išsigandusi draugė medikė užrašė pas genetikus, pravaikščiojau daugybę kartų pas juos, bet nieko blogo nenustatė. Ginekologė irgi sakė, kad kartais jauna, sveika 18-metė pagimdo su daugybiniais išsigimimais, ir niekas to negali numatyti. Manau, kad reikia būti optimistei, gerti folinę rūgštį prieš pastojimą, pasidaryti įvairius kraujo ir kt. tyrimus, ir pastoti planuojant, tada, kai manai, kad jau esi pasiruošusi. Nemanau, kad sveikatos pridėtų tokia kombinacija: nebaigti mokslai, darbas ir nėštumas "iš reikalo". Jau geriau viską daryti planingai, ramiai. Aš pastojau jau turėdama stabilų darbą, baigus 3 mokslus, o prieš tai vis nuolat ieškojausi darbo, darbovietės bankrutuodavo... Tokiu metu buvo vien tik stresas.
Beje, dėl insulino pompų nekompensavimo man naujiena, nes aš pati gulėjau ligoninėj sausio pabaigoj, ir dar tada sprendė klausimą, ar man skirti pompą, bet aš pati atsisakiau - nenorėjau nieko keisti, kai liko tik pora mėnesių laukti. Bet dėl ateities nėštumų man primygtinai siūlė ją užsidėti iš karto. Tai gal reikėtų dar pasidomėti, ar tikrai nekompensuoja. Nes, pvz, juostelių per nėštumą priklauso papildomai net 600 vnt.
jkniaz, norėjau paklausti, ar pati gimdei sulaukusi sąrėmių, ar kaip nors skatino gimdymą anksčiau? Nes kažkur skaičiau, kad į pabaigą placenta sensta ir nebelabai gerai aprūpina vaiką reikalingomis medžiagomis, o vaikas daugiausia tik augina riebaliukus ir priauga daug svorio, dėl to ir gresia cezaris. Man, jeigu darys cezarį, viskas nusimato 40-ą savaitę, gali būti, per patį gimtadienį... Bet vis tiek, jei vaikas dabar apie 4 kg (aš pati tokio svorio gimiau), tai jei mama mane pagimdė pati, argi as, būdama už ją stambesnių kaulų, nepagimdyčiau?