Sekmes tau, trecioke
trecioke issiliejo, isreiske tai, ka jaute, tai kas jai labai svarbu. Ir kas nesuprato to, ka ji rase - tai ir nereikia, vadinasi tam zmogui dar toli iki to, ka isgyveno trecioke. Supras, jei paciam kazka panasaus teks patirti. Nors geriau tokiu patirciu niekada nebutu, tiksliau - kad niekada nebutu tokiu pabaigu
.
Sekmes tau, trecioke
Sekmes tau, trecioke
Man plysta sirdis paskaicius...
netekti bet kuria prasme mylimo tragedija... o istorija supratau taip, kaip supratau
QUOTE(Liuse @ 2006 02 11, 14:40)
Man plysta sirdis paskaicius...
netekti bet kuria prasme mylimo tragedija... o istorija supratau taip, kaip supratau 
...taip, praradimo jausmas toks tragišas, kad tuo metu viskas netenka prasmės... nei karjeros, nei studijos, nei vienas pasiekimas, kai prarandi žmogų, be kurio sunku kvėpuoti...dusti lyg žuvis be vandens...
...bet po to, kai jau galų gale atsitiesi, pasidarai žymiai stipresnis ir...labiau suaugęs už tuos, kuriems to niekada neteko patirti....
žinau tą jausmą, kai nebejauti žemės po kojomis ir dangaus virš savęs...
labai liūdna
bet kartu ir labai šilta istorija
sėkmės, Trečioke
sėkmės, Trečioke
nieko nereikia pridurti... tai tavo istorija.... ir tu ją turi.... išgyvenai ir paleidai.... stiprybės tau....
QUOTE(trečiokė @ 2006 01 19, 04:13)
pagaliau ir vėl tave pamačiau.. ir vėl mes kartu.. gulim.. kalbam iki paryčių.. tiek daug turime viens kitam pasakyti.. o kartu tiek mažai laiko.. apkabini.. pabučiuoji kaktą.. aš pasikeliu ir atsigulu ant tavęs.. jaučiu tavo širdelės plakimą.. jaučiu tavo alsavimą.. jaučiu tave ne šalia savęs, o savyje.. tu nereikalauji iš manes to, kam aš dar nepasiruošus.. taip gera.. taip šilta.. taip ir užmiegu..
ankstus rytas.. kaip visada prižadina žadintuvas.. pajuntu tavo bučinį.. pramerkiu akis ir matau tavo šypseną.. taip ir guli apkabinęs.. prašau kad keltumeisi, nes ir vel paveluosi i darbelį.. tu manęs nepaleidi.. žinai kad kuo ilgiau tai tęsis, tuo sunkiau man bus tave išleisti.. atsikeli.. nueini į vonią, o aš vėl užmiegu..
tik staiga, pajuntu lyžtelėjimą.. dar.. ir dar.. pramerkiu akis ir juokiuosi.. tu mane laižai, kaip šuo laižo mylima šeimininką.. man taip gera.. apkabinu ir įsitempiu tave atgal į lovą.. negaliu paleisti.. nenoriu.. pasigirsta skambutis į duris.. tavęs atvažiavo.. dabar jau tikrai turiu paleisti.. bučinys į lūpas.. staigiai nutrauki antklodę.. kaip visada pliaukštelni per užpakalį ir eini link durų..
lyg jausdama, kad tai paskutinis kartas, kai matau tave, paprašau, kad grįžtum ir dar minutėlę palaikyti mano ranką.. padarai tai.. paduodi ranką.. pabučiuoji manąją.. paskui perbrauki piršteliu per veida.. prisilieti savosiom lupom prie manųjų ir išeini.. išeini su visam..
ankstus rytas.. kaip visada prižadina žadintuvas.. pajuntu tavo bučinį.. pramerkiu akis ir matau tavo šypseną.. taip ir guli apkabinęs.. prašau kad keltumeisi, nes ir vel paveluosi i darbelį.. tu manęs nepaleidi.. žinai kad kuo ilgiau tai tęsis, tuo sunkiau man bus tave išleisti.. atsikeli.. nueini į vonią, o aš vėl užmiegu..
tik staiga, pajuntu lyžtelėjimą.. dar.. ir dar.. pramerkiu akis ir juokiuosi.. tu mane laižai, kaip šuo laižo mylima šeimininką.. man taip gera.. apkabinu ir įsitempiu tave atgal į lovą.. negaliu paleisti.. nenoriu.. pasigirsta skambutis į duris.. tavęs atvažiavo.. dabar jau tikrai turiu paleisti.. bučinys į lūpas.. staigiai nutrauki antklodę.. kaip visada pliaukštelni per užpakalį ir eini link durų..
lyg jausdama, kad tai paskutinis kartas, kai matau tave, paprašau, kad grįžtum ir dar minutėlę palaikyti mano ranką.. padarai tai.. paduodi ranką.. pabučiuoji manąją.. paskui perbrauki piršteliu per veida.. prisilieti savosiom lupom prie manųjų ir išeini.. išeini su visam..
Papildyta:
grazu, bet liudna
Gražu, o svarbiausia širdyje likusi šiluma










