QUOTE (TauRe @ 2004 12 01, 07:10) |
musu puodo reikaluose nieko naujo ![]() ![]() ![]() |
Pas mus tas pats




Jau sau kartoti pradėjau "išlik rami, išlik rami..."
Nesijaudinkit taip mamytes dėl to puodo, Aš kaip įsitikinau, ateina kiekvienam savas laikas ir prašosi patys ir daro. Aš nedariau dėl to problemos , mačiau kad Gretutė 1,7mėn. pradėjo pamperį krapštyi, drąskyti,tai aš ją kokias tris dienas be pamperių paleidau lakstyti (buvo gerai, nes buvo vasara) .Bet jau ir nešiojau ant puodo kas dešimt min.,kai pavalgo, atsigeria arba iškart po miego. Vis pasiūlydavau. O jeigu atsitikdavo nelaimė nieko nesakydavau, jai ir taip būdavo baisu, kad kelnės sušlapusios.Tad mamytės, sekmės ir kantrybės.

siandien pas mus isimintinas ivykis
mergina kaktelejo ir systelejo i puoda
ilgai sedejo, bet padare
gaila, kad likusia diena leidom ne namie, tai negalejau daugiau sodinti. lygtais ir jai patiko, kai pagyriau, po to kartu nesem puodo turini ir nuleidom, dar pamojavom ate ate




Musu mergina pamazu pratinasi, bet labai jau pamazu. tikriausiai cia mums, teveliams, reiketu siuo reikalu labiau uzsiimti, bet pas mus yra kita problema - kvaila tecio baime baluciu, nes jam mat labai gal bjauru, nezinau net kaip paaiskinti, nes as pati nesuprantu. Jis bijo, kad prisysios ant lovos ir t.t as jam aiskinu, kad kitaip vaiko ir neatpratinsi, jeigu jam neleisi pajausti to slapumo, to diskomforto, o jeigu jis visada su pampu, tai kas is to?
Tai kas kad ji pasysioja po miego, pries miega.... Na manau, kad greiti laiku mes parisim savo teti


Kai paskaitau mamyčių laiškus, tai, net pašiurpstu: kokia aš bloga mama! Jau visos gali kažkuo pasigirti, o mes puoduko bijom kaip siaubo. Tik pasodini ir jau keliasi. Aišku, nerėkia, bet puoduko paskirtis tikrai jai dar neaiški... Ką daryti? O dar blogiau, kad pati su mažute namie nesėdžiu. Grįžtu tik į pavakarę.

QUOTE(Getė @ 2004 12 15, 15:05)
Kai paskaitau mamyčių laiškus, tai, net pašiurpstu: kokia aš bloga mama! Jau visos gali kažkuo pasigirti, o mes puoduko bijom kaip siaubo. Tik pasodini ir jau keliasi. Aišku, nerėkia, bet puoduko paskirtis tikrai jai dar neaiški... Ką daryti? O dar blogiau, kad pati su mažute namie nesėdžiu. Grįžtu tik į pavakarę. 

Nesijaudink Gete, jus juk dar visai maziukai. Zinai, mano situacija panasi i tavo, nes ir as nesedziu namie, o dirbu ir mokausi ir griztu tik vakare namo. Tai mes nors truputeli truputeli ir bendraujam su paciu tualetu, bet puodas iki siol nepripazistamas. Vien paklaustas ar noru sysiu vaikis pradeda rekt. Ka jau ten kalbet apie pasodinima ant jo...






As jau beveik susitaikiau su mintim, kad mes iki vasaros tai tikrai dar su pampersais vaiksciosim...


O aš tam kartui nusiraminau, - buvau visai supanikavusi porą savaičių, bet va perskaičiusi visas forumo žinutes "apie tai" (t.y. pratinimą prie puodo), atsipalaidavau ri visiškia nebeforsuoju. Be to, trys savaitės iki antro gimdymo liko, neturiu vilčių ir jėgų išmokinti savąją 1.10 m. sulaukusią naudotis puoduku. Vien sauskelnes pakeisti nusipluku, visus žinomus eilėraščius kol išdeklamuojame, kad pagulėtų ramiai... Turėsime du pampersinius vaikus, ką gi. O klausimėlis: kaip čigonų, asocialių šeimų vaikai išmoksta? Būtų tikrai įdomu kokių daktarų, slaugytojų istorijų paskaityti su realiais patarimais.
Važiavome pirkti visokių rūšių puodukų (grojančių etc.), nes turime "Chicco" firmos. Bet "Vaikų miesto" pardavėja matyt nebuvo suinteresuota aprduotuvės pelnu, tai tik tokį pat "Chicco" kaip vienintelį geriausią pasiūlė, kitų liepė nepirkti, patarė sodinti į vonią, leisti vandenį, mušti, per jėgą versti (turbūt savo vaikų neturi, kaip mano vyras replikavo) ir aišku, nusistebėjo, kaip antrą mažylį turėsime, jei pirmas ant puodo nedaro....
Nebesakėme jai, kad mūsiškei miegui "tūtė" reikalinga, ri gerti iš buteliuko patogiausia (tiek jai, tiek man, chi chi chi).
Domėdamąsi puoduko tema, iš aplinkinių patirties sužinojau įdomių dalykų:
bičiulė išmokė prašytis sūnų "aaa"( nuo 1.8m.) , treniruodama nuo 10 mėn. nuolat, bet laikydama tik su sauskelnėmis, - jokių balučių ar kakučių. bet kokia mamos kantrybė...
Ne iš vieno girdėjau, kad gana greitai ir sėkmingai išmoko "svetimi" žmonės (močiutė, senelis, auklė, tėvelis per atostogas).
Bet be mūsų pastangų, matyt, esminė sąlyga - pribrendęs individualus laikas. Ir duok Dieve, prašau, tik tokių "problemų" mūsų gyvenime.
Važiavome pirkti visokių rūšių puodukų (grojančių etc.), nes turime "Chicco" firmos. Bet "Vaikų miesto" pardavėja matyt nebuvo suinteresuota aprduotuvės pelnu, tai tik tokį pat "Chicco" kaip vienintelį geriausią pasiūlė, kitų liepė nepirkti, patarė sodinti į vonią, leisti vandenį, mušti, per jėgą versti (turbūt savo vaikų neturi, kaip mano vyras replikavo) ir aišku, nusistebėjo, kaip antrą mažylį turėsime, jei pirmas ant puodo nedaro....

Domėdamąsi puoduko tema, iš aplinkinių patirties sužinojau įdomių dalykų:
bičiulė išmokė prašytis sūnų "aaa"( nuo 1.8m.) , treniruodama nuo 10 mėn. nuolat, bet laikydama tik su sauskelnėmis, - jokių balučių ar kakučių. bet kokia mamos kantrybė...
Ne iš vieno girdėjau, kad gana greitai ir sėkmingai išmoko "svetimi" žmonės (močiutė, senelis, auklė, tėvelis per atostogas).
Bet be mūsų pastangų, matyt, esminė sąlyga - pribrendęs individualus laikas. Ir duok Dieve, prašau, tik tokių "problemų" mūsų gyvenime.
musu nauji pasiekimai : siandien padare sysiuko i puoduka. veliau pamaciau, kad stena vaikas, sakau eik daryk aaa ant puoduko, tai kai nusisukau, nuejo ir atsisedo ant puodo su visom kelnem, ot steneeeejoooo
bandziau anksciau nuimineti kelnes kai tik pamatau, kad stena, bet tada nekakoja. va su kelnem pavare sededama ant puodo


bandziau anksciau nuimineti kelnes kai tik pamatau, kad stena, bet tada nekakoja. va su kelnem pavare sededama ant puodo

Pasidalinsiu biski ir savo patirtim. Kai Amerikoj vaikus saugojau, tai ten del puodo ilgai niekas i galva neima. Labai normalu, kai mergaites pradeda 2,5 metu prasytis, o berniukai tik 3,5 metu. Kai pasakiau,kad pas mus nuo anksciau pratina, manes klausia ar zmones pas mus neturi del to psichologiniu problemu. Ir is tikro toj seimoj vaikai pradejo prasytis pagal plana.
Savo zuiki pradejau sodinti nuo kokiu 10-11 menesiu. Tas laikas labai svarbus nes nuo kokiu 1,5-2 metu vaikai nebenori sedeti jei nera pratinti. Maniskis ant puodo niekada nedare, o dabar sodinu ant klozeto. Aisku pampersu dar neatsisakem. kur daro visai nesvarbu, svarbu, kad ne i kelnes. mano drauges vaikas sisioja ir kakoja i vonia.
dabar jei pratinciau is naujo, pradeciau sodinti is karto po miego,kol dar pusiau apsnudes, laikyciau su palom ir bandyciau gaudyti. Sako vaikai patys pasipraso, tik reikia labai nuolat stebeti,o as to nesugebu.
Savo zuiki pradejau sodinti nuo kokiu 10-11 menesiu. Tas laikas labai svarbus nes nuo kokiu 1,5-2 metu vaikai nebenori sedeti jei nera pratinti. Maniskis ant puodo niekada nedare, o dabar sodinu ant klozeto. Aisku pampersu dar neatsisakem. kur daro visai nesvarbu, svarbu, kad ne i kelnes. mano drauges vaikas sisioja ir kakoja i vonia.
dabar jei pratinciau is naujo, pradeciau sodinti is karto po miego,kol dar pusiau apsnudes, laikyciau su palom ir bandyciau gaudyti. Sako vaikai patys pasipraso, tik reikia labai nuolat stebeti,o as to nesugebu.
Mes tai sysiu i puoda jau darom.Bet va su rimtesniu reikalu tai ne kas...Kazkokia kakojimo baime atsirado.Krauna tik i kelnes,pasislepes.Ir kai as pamaciusi bandau nutempt ant puodo ar klozeto,cypia ir nesiduoda ne uz ka.turbut teks laukti,kol pats susiprotes...
pribres tam reikalui...

[quote=vilsija,2004 12 15, 15:37]
O aš tam kartui nusiraminau, - buvau visai supanikavusi porą savaičių, bet va perskaičiusi visas forumo žinutes "apie tai" (t.y. pratinimą prie puodo), atsipalaidavau ri visiškia nebeforsuoju. Be to, trys savaitės iki antro gimdymo liko, neturiu vilčių ir jėgų išmokinti savąją 1.10 m. sulaukusią naudotis puoduku. Vien sauskelnes pakeisti nusipluku, visus žinomus eilėraščius kol išdeklamuojame, kad pagulėtų ramiai... Turėsime du pampersinius vaikus, ką gi. O klausimėlis: kaip čigonų, asocialių šeimų vaikai išmoksta? Būtų tikrai įdomu kokių daktarų, slaugytojų istorijų paskaityti su realiais patarimais.
Važiavome pirkti visokių rūšių puodukų (grojančių etc.), nes turime "Chicco" firmos. Bet "Vaikų miesto" pardavėja matyt nebuvo suinteresuota aprduotuvės pelnu, tai tik tokį pat "Chicco" kaip vienintelį geriausią pasiūlė, kitų liepė nepirkti, patarė sodinti į vonią, leisti vandenį, mušti, per jėgą versti (turbūt savo vaikų neturi, kaip mano vyras replikavo) ir aišku, nusistebėjo, kaip antrą mažylį turėsime, jei pirmas ant puodo nedaro....
Nebesakėme jai, kad mūsiškei miegui "tūtė" reikalinga, ri gerti iš buteliuko patogiausia (tiek jai, tiek man, chi chi chi).
Jo, pasirodo ne aš viena čia taip nerimauju... Tu, Vilsija, manau, apskritai nepergyvenk, turėsi apvalaus laiko abu kleckus prie puodo sodint. Ir apskritai, keistos man kitų žmonių reakcijos, jei pusantrų metukų vaikas dar su "tiute" užmiega, tai toks įspūdis čia pasaulio pabaiga.
Maniškė irgi be jo nė iš vietos. Tai ką rikdyti? Net negalvoju.
Manau tinkamo momento reikia ir pats vaikas sąmoningai jos turi atsisakyti, o tai pas draugelius užmatęs po to tragediją pakels.
O aš tam kartui nusiraminau, - buvau visai supanikavusi porą savaičių, bet va perskaičiusi visas forumo žinutes "apie tai" (t.y. pratinimą prie puodo), atsipalaidavau ri visiškia nebeforsuoju. Be to, trys savaitės iki antro gimdymo liko, neturiu vilčių ir jėgų išmokinti savąją 1.10 m. sulaukusią naudotis puoduku. Vien sauskelnes pakeisti nusipluku, visus žinomus eilėraščius kol išdeklamuojame, kad pagulėtų ramiai... Turėsime du pampersinius vaikus, ką gi. O klausimėlis: kaip čigonų, asocialių šeimų vaikai išmoksta? Būtų tikrai įdomu kokių daktarų, slaugytojų istorijų paskaityti su realiais patarimais.
Važiavome pirkti visokių rūšių puodukų (grojančių etc.), nes turime "Chicco" firmos. Bet "Vaikų miesto" pardavėja matyt nebuvo suinteresuota aprduotuvės pelnu, tai tik tokį pat "Chicco" kaip vienintelį geriausią pasiūlė, kitų liepė nepirkti, patarė sodinti į vonią, leisti vandenį, mušti, per jėgą versti (turbūt savo vaikų neturi, kaip mano vyras replikavo) ir aišku, nusistebėjo, kaip antrą mažylį turėsime, jei pirmas ant puodo nedaro....

Jo, pasirodo ne aš viena čia taip nerimauju... Tu, Vilsija, manau, apskritai nepergyvenk, turėsi apvalaus laiko abu kleckus prie puodo sodint. Ir apskritai, keistos man kitų žmonių reakcijos, jei pusantrų metukų vaikas dar su "tiute" užmiega, tai toks įspūdis čia pasaulio pabaiga.


