Sveikos
Visų pirma labai ačiū už sveikinimus

Smagu, kad nepamiršot,
bo aš jau Jus apleidau visai

Vasarą tai nebespėjau su tempais Jūsų visai, dar ir pati atostogavau, o dabar gal jau būtų laikas grįžti į šeimą, gerokai padidėjusią

Jau kas kursit kitą temą, tai pataisykit mano nicką, kad nebūtų daugiau painiavos
Jei į temą, tai neseniai visai atsitiktinai perskaičiau dvi knygas, susijusias su psichiatrijos tema ir ligoninėn, tai
P. Coelho "Veronika ryžtasi ir mirti" ir L. Panduro "Fernas iš Danijos". Pirmoji man didelio įspūdžio nepaliko, nors tikėjausi daugiau

Sakyčiau, yra tikrai daugiau geresnių knygų ir filmų ta tema (apie gyvenimą, kai tau lieka gyventi nedaug...). O antroji susiskaitė geriau, bet vėlgi pasirodė per daug ištęsta...Žmogus po avarijos praranda atmintį ir bando susivokti, kas jis buvo ir kokį gyvenimą gyveno...Be atminties lyg ir lengviau gyventi, niekas neslegia, bet iš kitos pusės, taip irgi labai sunku, žiūrėti į žmoną, vaikus ir neprisiminti, tuo labiau, jog Fernas buvo gerokai prisidirbęs praeitame gyvenime...
Žodžiu, po psichiatrijos norėjau ko nors jaukaus ir malonaus, pradėjau
M. Levy "O jeigu taip būtų buvę iš tikrųjų..." Kol kas labai patinka, tikiuos paskaityti dar prieš miegą, jei nenulūšiu
(pašventėm jau vakar su draugais, sunku šiandien, kaip amber123 sako, metai daro savo
Papildyta:Dorifore, pranešiau, bet neakcentavau garsiai, kas iš ko pasikeitė, bet tiek to, vis tiek viską jau išviešinot