QUOTE(KlausykŠirdies @ 2010 11 20, 11:02)
Pritariu. Turiu nemazai vyru draugu, su kuriais niekaip saves lovoje neisivaizduoju.
Jie aisku apie mane kitaip galvoja, bet ka jau padarysi, noras juk turi buti abipusis
Isitikinusi, kad jie VISI taves taip nori? Oi, tas moteru noras pasigirti kur reikia ir kur nereikia

O gal jie irgi ziuri i tave tik kaip i drauge?
Papildyta:
QUOTE(Forget @ 2010 11 20, 11:35)
Yra toks dalykas kaip nuojauta. Kai susipažinau su savo vyru, man jo išvaizda stilius nelabai imponavo, šiaip net nebūčiau ėjus susitikti. BET kažkodėl nuojauta liepė eiti ir pažinti tą žmogų, kuris atsiskleidė daug vėliau. Dabar džiaugiuosi, kad klausiau ką sako šeštas jausmas

jei mažiau klausytume proto, o daugiau širdies, tuomet pažintume žmones ir gal tarp tų "visai netinkamų" kandidatų atsirastų visai tinkamas
Jeigu ta nuojauta butu tokia neklystanti, nebutu tokios daugybes nusivylimu po vestuviu, ir sugriuvusiu santuoku. Nepazistama situacija, kai pradejus gyventi kartu antra puse "pasikeicia"? Ne velnio ji nepasikeicia, tiesiog pasimato tikrosios zmogaus savybes. O taip nutinka paprastai tiems, kurie uzsisvaizgsta is pirmo zvilgsnio, o paskui nukrinta roziniai akiniai, ir... Del to ir sakau, ka negalima taip is karto imti ir uzsisvaigti.