QUOTE(mylimuke @ 2010 11 20, 19:42)
Tuo labiau, kad ir statistika tai paliudija: antrosios ir sekančios santuokos išyra dažniau (procentaliai) negu pirmosios. Be to, sutikę naują žmogų gal ir nekartojame senų klaidų (nors irgi dar klausimas), tačiau pridarome daugybę naujų.
Man kartais iškyla klausimas, kur ta riba, kai žmoguje matomas trūkumas mums nepakenčiamas tik todėl, kad esam riboti ir netolerantiški, o kur jau mūsų pastabumas yra mums draugas, nes padeda pamatyti ir įvertinti tai, dėl ko su žmogum neverta kurti artimų santykių?
O gal tai nuo kiekvieno individualiai priklauso? Ar yra kažkokie minusai (tokie kaip alkoholizmas, egoizmas etc.), kurie minusai yra kiekvienam?
Intuicija, nuojauta, ekstrasensorika, pasąmonės galia - vadinkit tai, kaip norit, tačiau tai nėra meilė iš pirmo ar kažkelinto žvilgsnio. Ir, manau, tai neturėtų būti pagrindinis kriterijus renkantis sau žmogų, tačiau jeigu žmogus visiškai atitinka tavo susikurtą idealą, gal net ir aistrą jam jauti, verta susimąstyti, jeigu kažkas giliai viduje sako "ne".
Man labai dažnai nuojauta liepia eiti ir pažinti. Net ir tais atvejais, kai pažintis pasmerkta baigtis labai greit, tačiau gaunu neįkainojamų patirčių iš jos.
P.S. Nepainiokit "šešto" jausmo su širdies balsu. Širdis - tai tik raumuo
1. As kaip tik dazniau girdziu ir matau, kad antros santuokos buna daug stabilesnes. O klaidu darome visi. Visa gyvenima. Svarbu jas laiku pripazinti ir nekartoti.
2. Sakyciau tai priklauso nuo kiekvieno individualiai. Tarkim man svarbu vidine zmogaus kultura, atsakomybes jausmas, subtilus poziuris i moteri... kitiems gal svarbus kiti dalykai.
3. O jei kazkas giliai viduje sako "TAIP"?
4. Cia pritarciau. ir man taip buna.
5. Jei neisiklausom i sesta jausma - tada taip, sirdis tik raumuo. Visi jausmai kyla is ten...
Papildyta:
QUOTE(mylimuke @ 2010 11 20, 20:37)
Kas iš tokio starto, jeigu paskui viskas pšššš...?
Bet uztat pamoka gera gauni. Kaip jau sakiau zmones neatsiranda musu gyvenime siaip sau.