Noriu ir aš papasakoti apie dvi aukles, kurias turėjom. Gal kitoms pasirodys, kad čia nieko bloga, bet tiesiog noriu papasakot ir tiek.
Pirmoji buvo
Galina iš
Šeškinės, 65 metų pensininkė, pagal išsilavinimą chemikė. Gyvena Buivydiškių gatvėj. Atleidom po trijų dienų, nes jau atntrą dieną pradėjo mums skaityt moralus, kad mes ne taip vaiką auginam, kad nešiojam ant rankų, kad ne taip maitinam ir t.t. Pirmą kart išėjus į klauką visą dežutę Hipp sausainiųbalandžiams sumaitino (ar pati suvalgė, nžn. Po to, kai atleidom ,lauke priėjo prie manęs viena močiutė iš kaimyninio namo ir pasiteiravo apie auklę. Pasakė: "Gerai, vaikeli padarei, kad atleidai. Žinai, ji vaiko visai nežiūrėjo, rūko atsisėdus, vaikas pargriuvo, ji sėdi ir nieko nedaro". Beje, Patricija tada tik pradėjus vaikščiot buvo.
Antroji -
Rasa Šmergelienė iš
Justiniškių, Rygos g., 40 m. Su ja prasidėjo kitos problemos. Pradžioje buvo viskas normaliai, bet po kokio mėnesio pradėjo niekada nebegalėt vaiko žiūrėt. Mano brangiausiasis dirba kas ketvirtą parą, tai ji tik ir galėdavo tomis dienomis, kai maniškis dirba, a kitas 4 dienas vis turi reikalų. Visa ko viršūnė buvo pirmoji gruodžio savaitė, kai mano brangiausiąjį paguldė į ligoninę, norėjau jau atostogas imti. gerai, kad pas mane darbdavys
ir viską suprato. Tai į darbą nėjau beveik visą savaitę, nebuvo kam vaiko palikt. be to, nevala didžiausia. Įrankius, pvz., tik nuliedavo vandeniu, šlapius ir purvinus sumesdavo į stalčių. O baisiausia tai būdavo parėjus įeit į tualetą, nes pa*** vandens nenuleisdavo... Kartais Ptriciją palikdavo su savo 13 metų dukra. Ta mergaitė pamiršdavo sauskelnes pusę dienos pakeist... Vaiką grįžus po darbo išutinntą tris kartus per 2 mėnesius radau.
Po tokios patirties nustrendėm Patriciją verčiau leisti į draželį. Jau trečia savaitė kaip lankom ir viskas puikiai sekasi.
Stop waiting for school to end, for a return to school, to lose ten pounds, to gain ten pounds, for work to begin, to get married, for Friday evening, for Sunday morning, waiting for a new car, for your mortgage to be paid off, for spring, for summer, for fall, for winter, for the first or the fifteenth of the month, for your song to be played on the radio, to die, to be reborn
before deciding to be happy. Enjoy every moment.
