| QUOTE (Meduolė @ 2004 05 03, 13:15) |
nebūtina žinoti tikslaus adreso, gal pakaktų paklausti tos laiptinės kaimynų kur gyvena jauna šeima su vaikiuku - juk dabar tokių nėra labai daug  |
na mes gyvenam Jeruzalej ir pas mus laiptinej yra koks penkiolika vaikiuku iki pusantru metu
(laiptinej 40 butu)o del aukles, tai siaubas
Noreciau i juoda sarasa itraukti dar viena aukle is Vilniaus, tik, deja, nepamenu jos nei vardo nei pavardes, bet gyvena Kalvariju gatveje, uz ginklu parduotuves gilyn i kiema iejus, pirmame tokio mazo namuko aukste. Tai jei lankysites ir vieta panasi, tai dekite kryziu. Kalba rusiskai, bet moka ir lietuviskai, peroksidiniais dazytais plaukais. Turi kruvas rekomendaciju, giriasi, kad kazkokio diplomato is Rusijos ambasados vaika priziurejo ir pan.
Susiradom mes ja per Alio reklama. Kelias dienas pries iseinant i darba pabuvo kartu su manim po dali dienos. Bet pacia pirma jos darbo diena vyras paliko dokumentus darbe. Parvaziavau apie 10 val. paimti, namie ju nebuvo, buvo iseje i lauka. Nusileidus laiptine zemyn pamaciau, kaip ji vaika is masinos stvere ir riktelejo "tu ka, manai cia man kaprizus rodysi?". Pamaniau, kad man cia gal tiuk susirode, kad kazkas ne taip, bet ilipus i masina paklausiau vairuotojo, kaip jie atejo, ka jis mate. Vairuotojas sake, kad atveze su vezimeliu, trauke vaika isimti, tam istrigo kojyte, tai aukle ne kojyte pataise, o toliau ji trauke per jega. Tas klykt pradejo, tai ji supykus ji i masina nutrenke, dureliu neuzdare, pradejo vezima lankstyti. Vaikas per dureles zemyn issiverte. Zodziu, kol papasakojo, nuvaziavau pas vyra apsiasarojus, atidaviau popierius ir pasakiau, kas atsitiko. Nutarem iskart velniop ja spirti. Parveze mane namo, aukle iskart matesi susinervinus buvo, dar pasake "oj kaip mamyte pasiilgo, kad po 10 min. namo sugrizo". Nieko as ant jos nerekiau, pasakiau, kad gal musu poziuriai i auklejima skiriasi, ar pan., bet daugiau nepagaidaujam, kad ji musu namuose rodydusi. Dar bande ikalbeti, kad as ne taip supratau, kad auklei prie vaiko ir vaikui prie aukles priprasti reikia, kad ji jau nuolatini bilieta nusipirko ir t.t., bet nuveziau ja namo ir daugiau, tikiuosi, niekada gyvenime neteks susidurti.
Dabar turim nuostabia aukle, tremtiniu vaikas, 38 m., buvo Krasnojarsko univeros ikimokyklinio auklejimo ir psichologijos vedeja. Savo vaikuciu, deja, neturi, bet tikiuosi, kada nors susilauks, kai istekes (turi drauga). Ji su Martynu kiauras dienas uzsiima, mokosi raideles, skaito, dainuoja, klijuoja, karpo, piesia. Esam be galo patenkinti. Dabar laukiam antro vaikelio, tai niekaip negaliu apsispresti, ka daryti. Aukles kaip ir nereiketu kuri tai laika, bet nesinori sitos prarasti, noretusi, kad ir antras vaikelis su ja uzaugtu.
Susiradom mes ja per Alio reklama. Kelias dienas pries iseinant i darba pabuvo kartu su manim po dali dienos. Bet pacia pirma jos darbo diena vyras paliko dokumentus darbe. Parvaziavau apie 10 val. paimti, namie ju nebuvo, buvo iseje i lauka. Nusileidus laiptine zemyn pamaciau, kaip ji vaika is masinos stvere ir riktelejo "tu ka, manai cia man kaprizus rodysi?". Pamaniau, kad man cia gal tiuk susirode, kad kazkas ne taip, bet ilipus i masina paklausiau vairuotojo, kaip jie atejo, ka jis mate. Vairuotojas sake, kad atveze su vezimeliu, trauke vaika isimti, tam istrigo kojyte, tai aukle ne kojyte pataise, o toliau ji trauke per jega. Tas klykt pradejo, tai ji supykus ji i masina nutrenke, dureliu neuzdare, pradejo vezima lankstyti. Vaikas per dureles zemyn issiverte. Zodziu, kol papasakojo, nuvaziavau pas vyra apsiasarojus, atidaviau popierius ir pasakiau, kas atsitiko. Nutarem iskart velniop ja spirti. Parveze mane namo, aukle iskart matesi susinervinus buvo, dar pasake "oj kaip mamyte pasiilgo, kad po 10 min. namo sugrizo". Nieko as ant jos nerekiau, pasakiau, kad gal musu poziuriai i auklejima skiriasi, ar pan., bet daugiau nepagaidaujam, kad ji musu namuose rodydusi. Dar bande ikalbeti, kad as ne taip supratau, kad auklei prie vaiko ir vaikui prie aukles priprasti reikia, kad ji jau nuolatini bilieta nusipirko ir t.t., bet nuveziau ja namo ir daugiau, tikiuosi, niekada gyvenime neteks susidurti.
Dabar turim nuostabia aukle, tremtiniu vaikas, 38 m., buvo Krasnojarsko univeros ikimokyklinio auklejimo ir psichologijos vedeja. Savo vaikuciu, deja, neturi, bet tikiuosi, kada nors susilauks, kai istekes (turi drauga). Ji su Martynu kiauras dienas uzsiima, mokosi raideles, skaito, dainuoja, klijuoja, karpo, piesia. Esam be galo patenkinti. Dabar laukiam antro vaikelio, tai niekaip negaliu apsispresti, ka daryti. Aukles kaip ir nereiketu kuri tai laika, bet nesinori sitos prarasti, noretusi, kad ir antras vaikelis su ja uzaugtu.
as irgi jeruzalej gyvenu, cia turbut daugiasia mazu vaiku:))) siandien su mazaja vaiksciojau ir visas stebejau aukles su dviratukais, prie vienos priejau, bet labai maloni buvo:)
bliamba, po Rasmos posto galutinai įsitikinau -nepaliksiu vaiko auklei 
žinau, kad yra nuostabių auklių, tokių kaip Marimar aprašė, bet ..
ar taip ar taip- čyrvai kozeriai. Uždirbsiu mažai, vos ne viską tektų auklei atiduoti, tai geriau su savo vaiku būsiu ir dar be to- nenoriu į darbą
žinau, kad yra nuostabių auklių, tokių kaip Marimar aprašė, bet ..
ar taip ar taip- čyrvai kozeriai. Uždirbsiu mažai, vos ne viską tektų auklei atiduoti, tai geriau su savo vaiku būsiu ir dar be to- nenoriu į darbą
Sveikos,
Noriu perspėti mamas dėl auklės: vardas jos GENĖ (GENUTĖ, kaip pati prisistato), metų apie 60 (sakosi, kad 55), gyvena Vilniuje, Šeškinėje, giriasi, kad dirbo pas dizainerę Talaikytę.
Gal ir ne visai teisinga įtrukti ją į "juodąjį sąrašą", nes su vaiku lyg ir neblogai elgėsi, mylėjo ją mažius (ir dabar dar klausinėja), bet:
1. Dėl pinigų šita moteriškė pasiryžusi viskam. Kai gaudavo pinigus už dienas, kuriomis nedirbo (pvz, vaikas sunkiai sirgo ir aš pati jį savaitę slaugiau arba laiką, kai mes atostogavom ), tai nei ačiū nepasakydavo, o kai jai išeinant sumokėjome už realiai išdirbtas dienas, o ne už pusę mėnesio, tai tooooookį skandalą sukėlė! Nerašysiu epitetų, kuriais mes su vyru buvome apdalinti...
2. Mes apie Naujuosius perspėjome, kad nuo gegužės-birželio ruošiamės leisti vaiką į darželį, na, o ji , savo ruožtu, apie tai, kad išeina, pasakė mums prieš 5 dienas balandžio vidury.
3. Be to: "truputį" save pajaunina - sakosi, kad jai 55, o pagal pasą... vaikas pastoviai išvirkščiais rūbais aprengtas, maistą ruošia prastai (po poros mėnesių aš pati paruošdavau ir palikdavau pašildyti), ir "papildomai" be vaiko priežiūros tik plaudavo indus bei sutvarkydavo mažiaus žaislus. Už tai gaudavo per mėnesį 600 Lt + maitinimas be apribojimų.
Mano mažius jau 3 savaitės eina į darželį, kol kas privatų (nes valstybiniame iki birželio vietų nebuvo), viskas puiku.
GENĖ dirba Fabijoniškių g. Geltoname naujame name, prižiūri mažą berniuką vardu Klaidas. Užuojauta jo tėveliams.
Mamos, tikrinkite aukles!!! Jūsų vaikučiai verti pačių geriausių auklyčių. Ir nepakartokite mūsų klaidos - nekentėkite, jei neišeina gražiuoju susitarti su aukle, ieškokite kitos.
Noriu perspėti mamas dėl auklės: vardas jos GENĖ (GENUTĖ, kaip pati prisistato), metų apie 60 (sakosi, kad 55), gyvena Vilniuje, Šeškinėje, giriasi, kad dirbo pas dizainerę Talaikytę.
Gal ir ne visai teisinga įtrukti ją į "juodąjį sąrašą", nes su vaiku lyg ir neblogai elgėsi, mylėjo ją mažius (ir dabar dar klausinėja), bet:
1. Dėl pinigų šita moteriškė pasiryžusi viskam. Kai gaudavo pinigus už dienas, kuriomis nedirbo (pvz, vaikas sunkiai sirgo ir aš pati jį savaitę slaugiau arba laiką, kai mes atostogavom ), tai nei ačiū nepasakydavo, o kai jai išeinant sumokėjome už realiai išdirbtas dienas, o ne už pusę mėnesio, tai tooooookį skandalą sukėlė! Nerašysiu epitetų, kuriais mes su vyru buvome apdalinti...
2. Mes apie Naujuosius perspėjome, kad nuo gegužės-birželio ruošiamės leisti vaiką į darželį, na, o ji , savo ruožtu, apie tai, kad išeina, pasakė mums prieš 5 dienas balandžio vidury.
3. Be to: "truputį" save pajaunina - sakosi, kad jai 55, o pagal pasą... vaikas pastoviai išvirkščiais rūbais aprengtas, maistą ruošia prastai (po poros mėnesių aš pati paruošdavau ir palikdavau pašildyti), ir "papildomai" be vaiko priežiūros tik plaudavo indus bei sutvarkydavo mažiaus žaislus. Už tai gaudavo per mėnesį 600 Lt + maitinimas be apribojimų.
Mano mažius jau 3 savaitės eina į darželį, kol kas privatų (nes valstybiniame iki birželio vietų nebuvo), viskas puiku.
GENĖ dirba Fabijoniškių g. Geltoname naujame name, prižiūri mažą berniuką vardu Klaidas. Užuojauta jo tėveliams.
Mamos, tikrinkite aukles!!! Jūsų vaikučiai verti pačių geriausių auklyčių. Ir nepakartokite mūsų klaidos - nekentėkite, jei neišeina gražiuoju susitarti su aukle, ieškokite kitos.
Sveikos mamos, perskaiciau, pasisiause plaukai, kol radau aprasyta triratuka - mat tokio neturim, bet gyvenam Jeruzalej ir turim toki vos pradejusi vaikscioti berniukeli, tai net sirdis i kulnis nusirito.
Taigi, ne veltui sako JAV labai populiaru pasleptas vaizdo kameras istaisyti nors kelioms dienoms, isitikinti, kaip jusu aukle su jusu mazyliu apsieina. Bet pirk dabar ta kamera toms kelioms dienoms. Sakau, reiktu susimesti kruvai mamyciu ir po to pakaitom itaisyti ta kamera. Ot komentarai tada pasipiltu... Ka manote?
Taigi, ne veltui sako JAV labai populiaru pasleptas vaizdo kameras istaisyti nors kelioms dienoms, isitikinti, kaip jusu aukle su jusu mazyliu apsieina. Bet pirk dabar ta kamera toms kelioms dienoms. Sakau, reiktu susimesti kruvai mamyciu ir po to pakaitom itaisyti ta kamera. Ot komentarai tada pasipiltu... Ka manote?
O gal ta auklė (iš Jeruzalės, su triratuku) tik lauke taip elgiasi? Gal namie įtaisius kamerą nieko ir nepamatytum? Na, kas be ko, pasekti nepakenktų
Gal kas nors ka nors girdejot apie aukle Julija Mazeikiene is Grigiskiu (pensininke)?
Visos baisumus tik rašote 
!
O aš noriu papasakoti apie mūsų auklę ir, patikėkit, baisių dalykų tikrai neperskaitysit
. Turėjome vieną auklę, ji susirgo - mikroinsultas, tad teko ją keisti. Nebloga buvo moteriškė, bet dabartinė - nėra ką lyginti. 
Susiradome per pažystamus - buvusi vyro tetos bendradarbė, kadaise dirbo pradinių klasių mokytoja, vėliau darbų mokytoja, dar vėliau Kauno Klinikų Endokrinologinio skyriaus virtuvėlėje. Moteriškė pagyvenusi (virš 60 metų), labai inteligentiška, tvarkinga. Kai tarėmės kiek jai mokėsim (300,- Lt) ji sakė, kad jai tiek pinigų per daug, užteks 200 Lt. Sulygom per viduriuką-250. Iš karto susitarėm, kad ji valgyti nedarys (nenorėjo), bet pavalys grindis, sutvarkys mažiuko drabužius ir užsiiminės su vaiku. Vyresnėlis eina į darželį, bet kai suserga, auklė būna su abiem už tą patį mokestį, o kai mes atostogaujam, jai mokam tiek, kiek mokam ir jai dirbant. Pastebėjau, kad vyresnėlis po ligų ir į darželį nesiverždavo, kaip anksčiau ir pasakoja visą dieną ką su aukle veikė (piešia, lipdo plastelinu, o mažiukas irgi viską kartu daro). Vaikų drabužiai suadyti, kelnės sulopytos, visi mano išskalbti drabužiai išlyginti (net vyro kojinės 
). Kai vaikas nemiega, tai jie arba lauke būna, arba vaikų kambary abu ant žemės susėdę žaidžia. Esant reikalui ji mus ir savaitgaly pavaduoja, išleidžia pasižmonėti. Prieš mamos dieną su vyru buvome išvažiavę į teatrą, tai ji su vaikais man paveiksliuką iš plastelino, dantų krapštukų ir įvairių kruopų padarė. 
Mažius taip atsirišo kalbėti, kad per dieną ne vieną-du žodžius išmoksta, bet kai pašneka, tai mes su vyru išsižioję liekam. Nuo rudens mažius į darželį keliaus, bet su aukle sutarėm, kad jei susirgsim, tai ji pabus su mūsų atžalomis. Dabar vyras atostogavo, tai atostogavo ir auklė. Po atostogų sugryžusiai duodu atlyginimą, o ji 50 Lt neima - sako "aš blogai jaučiuosi nedirbusi imdama tiek pat". Vos įkalbėjau. Jos gimtadieniui nupirkome dovanų knygą (žinojome, kad labai mėgsta skaityti, vykdėme seklių darbą kokios ji dar nebuvo skaičiusi) ir gėlytę, tai ji apsiverkė.
Žodžiu, mamos, nebijokit auklių, jų ir labai gerų būna, tik labai atidžiai rinkitės. Renkantis ne pas save kvieskit, o pas jas važiuokit - savoj aplinkoj žmogus labiau parodo savo tikrąjį veidą ir pamatysit kaip gyvena, be to, bėdai prispyrus (pvz. ką nors negero padarytų jums ar jūsų vaikeliui), žinosite kur ieškoti.
!O aš noriu papasakoti apie mūsų auklę ir, patikėkit, baisių dalykų tikrai neperskaitysit
. Turėjome vieną auklę, ji susirgo - mikroinsultas, tad teko ją keisti. Nebloga buvo moteriškė, bet dabartinė - nėra ką lyginti. Susiradome per pažystamus - buvusi vyro tetos bendradarbė, kadaise dirbo pradinių klasių mokytoja, vėliau darbų mokytoja, dar vėliau Kauno Klinikų Endokrinologinio skyriaus virtuvėlėje. Moteriškė pagyvenusi (virš 60 metų), labai inteligentiška, tvarkinga. Kai tarėmės kiek jai mokėsim (300,- Lt) ji sakė, kad jai tiek pinigų per daug, užteks 200 Lt. Sulygom per viduriuką-250. Iš karto susitarėm, kad ji valgyti nedarys (nenorėjo), bet pavalys grindis, sutvarkys mažiuko drabužius ir užsiiminės su vaiku. Vyresnėlis eina į darželį, bet kai suserga, auklė būna su abiem už tą patį mokestį, o kai mes atostogaujam, jai mokam tiek, kiek mokam ir jai dirbant. Pastebėjau, kad vyresnėlis po ligų ir į darželį nesiverždavo, kaip anksčiau ir pasakoja visą dieną ką su aukle veikė (piešia, lipdo plastelinu, o mažiukas irgi viską kartu daro). Vaikų drabužiai suadyti, kelnės sulopytos, visi mano išskalbti drabužiai išlyginti (net vyro kojinės ). Kai vaikas nemiega, tai jie arba lauke būna, arba vaikų kambary abu ant žemės susėdę žaidžia. Esant reikalui ji mus ir savaitgaly pavaduoja, išleidžia pasižmonėti. Prieš mamos dieną su vyru buvome išvažiavę į teatrą, tai ji su vaikais man paveiksliuką iš plastelino, dantų krapštukų ir įvairių kruopų padarė. Mažius taip atsirišo kalbėti, kad per dieną ne vieną-du žodžius išmoksta, bet kai pašneka, tai mes su vyru išsižioję liekam. Nuo rudens mažius į darželį keliaus, bet su aukle sutarėm, kad jei susirgsim, tai ji pabus su mūsų atžalomis. Dabar vyras atostogavo, tai atostogavo ir auklė. Po atostogų sugryžusiai duodu atlyginimą, o ji 50 Lt neima - sako "aš blogai jaučiuosi nedirbusi imdama tiek pat". Vos įkalbėjau. Jos gimtadieniui nupirkome dovanų knygą (žinojome, kad labai mėgsta skaityti, vykdėme seklių darbą kokios ji dar nebuvo skaičiusi) ir gėlytę, tai ji apsiverkė.Žodžiu, mamos, nebijokit auklių, jų ir labai gerų būna, tik labai atidžiai rinkitės. Renkantis ne pas save kvieskit, o pas jas važiuokit - savoj aplinkoj žmogus labiau parodo savo tikrąjį veidą ir pamatysit kaip gyvena, be to, bėdai prispyrus (pvz. ką nors negero padarytų jums ar jūsų vaikeliui), žinosite kur ieškoti.
Taigi, Sarune, cia tema ,,Juodasis auklių sarašas", tai ir rašo apie baisumus čia visos. Yra kita tema - ,,Baltasis sąrašas" - tai ten gal apie savo auklytes pasakok .
.
net susinervinau skaitydama apie auklę su triratuku
as niekaip nesuprantu, is kur pas zmones tiek ziaurumo, abejingumo?
as niekaip nesuprantu, is kur pas zmones tiek ziaurumo, abejingumo?
jeetau....as irgi Jeruzaleje gyvenu, ir esu maciusi, kaip boba viena krato verkianti vaikiuka...., bet , kad mustu,-jauciu as irgi buciau veja pakelusi tokiai bobai...nu siaubas...dabar atidziau seksiu visus su triratukais....
