Psichologinės problemos ir nevaisingumas

skaitau skaitau ir nutarau pasisakyti...puikiai atsimenu siu metu sausio 14 diena...ji ilgam dar isliks mano atmintyje...ta diena padareme vyro spermograma ir suzinojome, kad mums BUTINAS IVF ir ISCI...ta diena nenorejau gyventi...tad man visiskai nusispjauti dabar, jei kas pasakytu, kad as gimiau megintuvelyje...as turiu nuostabius tevus, kaip issiaiskinom, vyras nepaveldejo blogos spermos, jos nesusigadino, tiesiog ji tokia...ir ne karto nesakem, kam mus pagimde...mes esam laimingi ir dziaugiames, kad esam pradeti is meiles...

kitas dalykas, dabar daug netyciuku ir tikrai netyca pradetas vaikas daug kam salyginai pagadina gyvenimus, bet netikiu, kad nors vienas tevas butu pasisodines vaika ir jam pasakes: tu buvai netyciukas, turejau vesti tavo mama, po to skyremes, nu zodziu tu musu klaida...isvadoje noriu pasakyti, jau geriau is megintuvelio, bet su didele meile kaip kad graziai aprase etera, negu netyciukas, sugrioves tevams gyvenimus, prievartautojo vaikas ir pan...

negi butina sakyti ta pradzia, o jei yra galimybe, tai pasinaudokime medicinos pazanga...daug kas sako, nevaisinga, tai gamta taip apsivalo nuo silpnu zmoniu, bet gi tuomet, kam gydyti veziu serganti pagyvenusi zmogu, juk gal taip gamta apsivalo nuo silpnuju, bet gydom ir tai sveikintinas dalykas...

cia tokios mintys uzpludo siandien paskaicius delfyje kunigo straipsni ir komentarus...

sausio 14 man buvo juoda, po keliu dienu musu nelaime suteike man stiprybe ir nora kovoti, nevergti delto, kad alga sumazejo ar dar kas blogo nutiko...tiesiog su kiekviena diena vis tampi stipresniu...o kad uzplusta silpnumo akimirkos tai normalu, juk mes busimos mylincios vaikus mamos, mes turim sirdutes, pilnas meiles...nubraukti viena kita asara ...gal ir visai gerai...

Manau,kad greitai tai nebus jokia paslaptis, kol kas dar pas mus apie tai nekalbama. Siaip nemanau,kad blogai jausciausi tai suzinojus, juk buvau taip laukiama ir mylima. Bet pati nemanau,kad tam pasiryzciau. iki IUI dar eisiu,bet toliau nemanau. Kad ir kaip noriu vaiko,bet.... Manau geriau isivaikinti ir suteikti namus kokiam nelaimingam vaikuciui, bet cia as ir vel susiduriu su problema tik si karta ji mano vyro. Jo pagrindinis galvos skausmas del isivaikinimo "ka tevai, kaimynai pagalvos?"

Nenoriu painioti jusu, mergaites, bet stai atradau as tai, ka cia bandziau issakyti, jei kas mane kazkiek suprato. Stai sioje temoje ir senesnese yra nemazai vertingos info, gal kam bus idomu

Linutai man atrodo,jog tu užduodi klausimus į kuriuos jau turi atsakymus,tik noris kad kas nors pritartų,prisijungtų ir galėtumet kartu paliūdėt.velniškai patogus atsakymas yra kad čia tokia karma,bausmė,likimas,taip jau lemta ir nieko nepakeisi.tada galima sėdėt ant sopkutės susiglaudus su vyruku ir apraudot savo suši.. gyvenimėlį.ir yra kitas atsakymas,bet tada jau reikia kelt užpakalius nuo tos sopkutės ir art diena naktį,rinkt informaciją,pripažint savo ligą,patirt krūvas nesėkmių,išleist visus uždirbamus pinigus ir dar skolintis,pamint principus.net nežinau kaip tave įtikint,bet tą akimirką ,kai jau laikysi kūdikį rankose ,tau bus (toj vietoj reiktų rusiškai nusikeikt )ant tų visų išvedžiojimų apie protėvių nuodėmes ir kurioj vietoj susijungė tavo ir vyruko ląstelės.kažkaip grubiai parašiau,bet su geriausiais norais

Zinot,mane ima siutas girdint tokius ''protinguoliu'' postringavimus. Tai kodel tuomet gamta neapsivalo nuo asocialiu personu, kurios leidzia vaikus i pasauli viena po kito ir augina baisiame skurde arba ismeto po vaiku globos namus. Praeita vasara vaziuojam vakare su bendradarbem is darbo ir matom toki vaizda: eina saligatviu girta moteriske, o salia tipena kokiu ketveriu metuku mergaiciuke..Arba dar vaizdelis: atvaro seimynele- vyras, zmona ir trys ju mergytes i parduotuve. Matyt, ka tik gave pasalpas. Ir tetusiai pirmiausia pasiima kelis bambalius, vietoj to, kad nupirktu vaikams jogurto paprasciausio..

Linutas,

tu turbut labai jauna dar, jei sakai, kad vezys - nieko gedinga, tikra liga, gydoma, viesa, o va jau nevaisingumas....kazkas tarp ligos ir karmos... Man 38, ir as dar atsimenu, kai mama apie tos baisios ligos (vezio) palauzta zmogu snabzdedavo, kaip kokia paslapti. Ir patys ligoniai labai nenoriai prisipazindavo diagnoze savo artimiesiems, aplinkiniams, nes tai buvo ..... kazkodel kazkiek gedinga. Laikai pasikeite. Jie keisis ir toliau. Po kokiu 30 metu koks nors kitas Linutas kokiame kitame forume uzduos klausima: o kaip jus jaustumetes, jei zinotumete, kad jusu genai buvo pagerinti genu inzinerijos pagalba? Pakoreguota galimybe susirgti nepagydoma
paveldima liga?... Ir tai atvers kelia diskusijoms kazkur ateity bet as ne apie tai. Tu turbut labai jauna, ir turi laiko. Todel postringauji apie karma ir visomis savo kuno molekulemis priesiniesi "dirbtinumui", IVF'ui. Ir as jauciausi lygiai taip pat, ir mano vyras, o dabar keikiu save, kad taip ilgai postringavau ir asarojau, uzuot veikusi. Bent pora metu buciau aplenkusi. Patikek manim, nesioti, gimdyti ir auginti vaika, kad ir be proto laukta, kai tau 25, yra visai kitas reikalas, nei kai tau 37. Is savo patirties sakau. Bet tu matyt dar turi laiko. Laiko karmos teorijai, kuria tiki geriausiu atveju penktadalis pasaulio. Laiko gaileti saves ir baisetis "megintuveliu", laiko tiketi ir laukti stebuklo. Duok Dieve ir sekmes

Oho,kaip graziai sudeliojai daugumos is musu mintis Tikrai puikus zodziai


*Man tai tikrai butu dzin... Tiesa sakant,niekada net nekilo mintis mamos paklausti,kaip as prasidejau Tikrai geriau,negu zinoti,kad girtas tevas pridirbo netyciuka...
**Zinai,skaitau tavo visas zinutes ir man atrodo,gal tu is tiesu nieko nedaryk,nei stimuliaciju,nei IUI,nei IVF ir nieko kito ir tiesiog lauk savo stebuklo,nes jei jau dabar save grauzi del to,tai nieko gero eiti pries savo isitikinimus... Jei manai,kad turi taip ispirkti savo ir proteviu kaltes,tai sedek ir ispirkinek... Oi,gal truputi grubiai,bet man tokios mintys sukilo... Toks jausmas,kad nori,kad mes tave itikintume,kad visos "pagalbos" nera nuodeme. Man atrodo,kad tu tikrai dvasiskai,psichologiskai nepasiruosusi sitiems zingsniams,jei bandai atrasti kabliuku,kodel to nedaryti ir kodel tai daryti yra blogai...
Man tokiu dilemu nebuvo,nes sirdis jaute,kad leliukas jau butinai nori ateiti,tik reikia jam truputi padeti Ir jei atvirai,tai manau,butent Dievas vede mane pas vaisingumo specialista...

koks skirtumas kur ir kaip pradeta gyvybe, svarbu kad su didele meile saugota ir nesiota, laukta ir graudziom asarom isverkta nes juk tai vis del to gyvybe!!! juk tevu jus irgi neklausiate kur jie tiksliai jus pradejo - lovoj, ant stalo, miske, patvory ar dar kur nors, niekas nesvarbu, nes tai ne tas svarbiausia. Manau svarbiausia yra meile duodama vaikui, nesvarbu kokiu keliu jis atkeliavo i si pasauli, o manau ir paciam vaikui nebe tas svarbiausia kai zino kad turi nuostabius rupestingus ir mylimus tevus kurie visada bus salia, pades kai susidurs su sunkumais gyvenime ir zino kad yra namai i kuriuos visada bus kelias sugryzti. tai kodel tada tas megintuvelis turetu tureti ypatinga reiksme???
Papildyta:

va cia irgi gerai pasakyta!! saunuole! net ir prajuokinai apie sopkute bet tikra teisybe!

suprantu tave kad ieskai atsakymu, bet as neskaityciau panasiu forumu, o geriau bent 5-7 skirtingu autoriu knygas kad atsirinkti nuomones... zinok ne viskas taip blogai su tais proteviais ir karmu teorijom...pasidomek tikrai... juo labiau tu proteviu seniausiai jau nebera ir isvadu jie vistiek nepadarys kaip ir mes nesuzinosim ka tokio jie pridirbo

...ir dar kilo tokls jausmas, lyg tave visi spaustu... atseit jei neturit vaiku jau N metu reiskia PRIVALAI SKUBIAI kazka daryti, metyti pinigus medikams ir chemijoms, "prasideti su megintuveliais" ir kitaip eiti pries gamta, Dieva, religija ir savo isitikinimus... o juk niekas neturi teises spresti uz tave ka ir kaip tau daryti, kaip tau gyventi, gal paprasciausiai siandien cia ir dabar esamomis salygomis dar nenori ar nesi pasiruosus tureti vaiku, ir tai tavo teise, galbut tas laikas ateis veliau, gal dabar yra tiesiog kitu dalyku .... ne visuomenei spresti uz tave, negali buti jokio spaudimo...jei tau reikia laiko - imk tiek laiko kiek tik nori... kai ateis teisingas momentas, teisingas noras, teisinga busena man rodos visos dilemos issispres savaime

Aš vakar važiuojant po įsodinimo paklausiau MB - kaip jaustumeis jei sužinotum kad buvai pradėtas mėgintuvėlyje? Jisai net negalvojęs atsakė, kad gerai. Aš visiškai su juo sutinku
Jam buvo tokia istorija. Jo tėvai susituokė rugsėjo mėn, o jis gimė balandį. Jis jau buvo suaugęs ir jam natūraliai iškilo klausimas - gal tėvai tuokėsi nes laukės? Pirmą kartą mamos paklausė - ar jis gimė laiku? (ta prasme ar išnešiotas). Mama atsakė taip. Po kiek laiko jis vėl grįžo prie to paties klausimo, bet tada jau paklausė atvirai - ar būtumėt susituokę jei nebūtumėt tuo metu laukę vaikelio? Sakė, mama taip nuoširdžiai nustebo, kad jis iškart suprato, kad viskas čia gerai
O pasirodo čia buvo labai graži istorija. Jo tėvai nunešė pareiškimus tuoktis iškart po baigiamųjų egzaminų universitete, bet norėjo tuoktis būtinai rudenį, nes abiejų jų tėvai (MB seneliai) irgi tuokėsi rudenį ir sukūrė nuostabias šeimas...

Gal ir įtakoja... kai 15 metų ieškai priežasčių ir nerandi, galų gale jau galima nurašyti psichologinėm priežastim... Tik neaišku, kas įtakojo prieš 15 metų?
Papildyta:


Mane irgi ima siutas... tokie protinguoliai gal labai norėtų patys apsieiti be daktarų ir numirti vaikystėje nuo kokio plaučių uždegimo ar gripo... tai gi gamta apsivalytų nuo silpnesnių...

norit suzinot ka kunigai apie tai mano? va prasom:
http://www.delfi.lt/...a.d?id=37553065

Maniau, kad visi zino ju nuomone..del ju mes Lietuvoje ne tik neturim istatymo, bet ir kompensavimo