Taip, ta mano antroji puse jau keleta metu su manimi gyveno tokioj busenoj, kad viskas gerai kas naturalu, o kas sintetika yra brudas didziausias! Ir tai kas dirbtinai daroma yra ne taip gerai, nes mat isitikinamas, kad vaikus rikia kviestis, o ne gamintis!
Bet pirmoji puse rekia jau, kad gana laukti, reikia imtis kazko, kad ir tos brudnos chemijos, nes taip vaiku ir nebus niekad! O antroji puse sako, kad jau susitaike, kad kaip bus taip bus gerai, vaidinasi taip Dievo duota ir su tuo REIKIA susitaikyti! Juk gyvenimas ir be vaiku yra puikus!Tai kaip man nugaleti ta antraja puse? Kaip iveikti ta ,,esu netikele bergzdzia karve" kaltes jausma? Kaip susitaikyti su tuo, kad nera nei vienos pasileidusios ****** kuri nebutu pasidariusi bent vieno aborto arba pasigimdziusi kruvos vaiku??
Nepykit uz kai kuriuos negrazius zodzius, kurie jau maisosi su pykciu ir sumisimu.
Po dideles euforijos, kad viskas gerai pagaliau imuosi rimto cheminio, nenaturalaus gydymo
O is euforijos, kad pades stebuklingas saltinelio vanduo ir piramide gavosi toks snipstas, kad net si cikla kaip niekad ir nesulaukiu ovuliacijos (kad ir imitacines ), todel nutraukinesiu cikla su dufastonu O tokiau stimuliacija vaistais ir viskas bus vykdoma pagal planus ir grafikus - kada geriami vaistai, kada leidziami vaistai, kada vizitacija pas gydytoja, kada reikia myletis... 
