aš jau visai palūžau ir praradau viltį susirasti normalų darbą. Buvo darbo vieta, kur tik pamačius skelbimą supratau, kad tai kaip tik man, ir išsilavinimas atitinka, ir mano svajonių darbo vieta, buvau pokalbį,atrodo gerai pasirodžiau ir turėjo šiandien paskambinti (ten kelis žmones priiminėjo, todėl galimybė didesnė). Jei būčiau gavus, būčiau iš laimės šokinėjus, nes tai būtų puikiau nei puikesnis taškas pradėti savo karjerą toje srityje kurioje siekiu. ir tokių skelbimų vargu ar dar pasirodys, nes tai buvo valstybinė įstaiga.
o vakar vakare po paskaitų grįžau ir radau laišką pašte, kad neatrinko.. viskas, nebegaliu, apsižliumbiau kaip mažas vaikas. dabar vėl ašaros byra, kai rašau, nes neįsivaizduoju, kaip vėl reikės vaikščioti į kitus pokalbius ir argumentuoti, kodėl būtent to darbo noriu, neš aš norėjau šito ir atitikau viską, net sapnavau, kad mane priims
ir net nesitikėjau, kad parašys į pašta, (nes turėjo paskambinti arba ne šiandien, o ne vakar)pamačiau iš jų laišką, jau akys didelės, šypsena iki ausų, o kaip gavosi...
