Sveikos,
Labai tingėjau rašyti. Bandau atsigriebti dabar. Prižadėjau Jurzolei atraportuot apie visas knygas, taigi:
T. Espedal Imot kunsten (Prieš meną). Knyga tarsi autobiografinė, apie tapimą rašytoju, rašymą prilyginant darbui kaip fabrike pvz. Pagr. herojus po žmonos mirties lieka namuose, rūpinasi penkiolikmete dukterimi, bandydamas jai atstoti ir tėvą, ir motiną, ir rašo, bandydamas įsivesti sau tam tikrą rutiną. Veiksmo nedaug, nemažai prisiminimų, pasakojimų apie tėvus, senelius, praradimus, ilgesį. Skandinaviška, rami knyga. Nuo kitų mano skaitytų skandinaviškų skiriasi lengvumu, poetiškumu, daugiau subtilumo, bet kartu ir prarandamas gylis. Autorius dukart nominuotas Šiaurės tarybos literatūros prizui, gavęs Kritikų prizą ir šią knygą ruošiamasi išleisti anglų kalba. Internete perskaičiau labai daug gerų atsiliepimų, tačiau manęs asmeniškai per daug neužkabino.. gal dėl tos gelmės trūkumo, neišryškintos pagrindinės minties. Bet progai pasitaikius skaityti verta.
Naja Maria Aidt Bavian (Pavianas). Danų rašytoja, kiek googlinau, radau šios knygos anglišką audio variantą amazonėj. Novelės apie paprastų danų kasdienį gyvenimą ir dažnai ne pačias gražiausias jo puses... sukrėtė. Labai sutinku su daugelio recenzentų nuomone, kad knyga nelengva, norisi dažnai mesti, o numetus vėl grįžti. Tie kasdieniniai baisumai nedramatizuojami, nemoralizuojami, tiesiog pateikiamas vaizdas iš šalies galbūt tame ir pasakojimo stiprumas. Labai rekomenduoju.
Dar radau pernai užmestą
D. Kalinauskaitės Niekada nežinai ir vėl pradėjau skaityti, šį kartą su didesniu malonumu. Labai artima ir lietuviška, nuostabus tekstas.
Taip pat išsitraukiau kitą nuograužą ir berods šių metų pažadą
Dostojevskio Idiotą rusų kalba. Skaityti lengviau, negu tikėjausi, bet vis tik jaučiu, kad prarandu dalį teksto ir žavesio per nepakankamą rusų kalbos mokėjimą. Dar neapsisprendžiau, ar verta važiuot toliau, ar mesti ir ieškotis lietuviško varianto, nes kad pati knyga verta skaitymo, tai aišku.
QUOTE(Numenor @ 2010 10 14, 14:23)
Su prisokimais skaitau (ir jau beveik baigiu) labai neiprasta knyga - James A.Michener "The Source", (Saltinis) isleista 1968.
pasižymėjau

šiaip nesu žydų specialistė, bet aplinkoj yra žmonių besidominčių, tai ir man akis užkliūna. Dėkui ir
Vitalijai už nuorodas