QUOTE(Tokata @ 2010 10 01, 14:06)
Bet jaunystė praeina, paskui žiūrėk pasensi ir suprasi, kad neturi nei vyro, nei vaiko, nei padėvėto meilužio

Gyvenanti, jei yra dėl ko stengtis - pirmyn
O kodel meiluzio neturesi? Gali dirbt, uzdirbt, ir turet ta meiluzi net visai sviezia, mazai deveta

. Kiekvienas nugyvena savo gyvenima. Argi ne svarbu nugyvent ji laimingai?
As pvz savo ateiti noreciau matyti su vienu vyru, vaikais. Ne apie save kalbu. Bet nesmerkiu tu, kas masto kitaip, ir nepersu jiems savo idealaus pasaulio vaizdinio. Net ir mamomis ne visos nori buti, tad kodel jos noretu tureti seima, kad ir senatvej.
Prisiminiau anekdota:
Mirsta vyras. Senas jau. Ir kad verkia, kad verkia. Zmona klausia, kas jam. Tas atsako:
- Visa jaunyste man tevai kartojo - susirask zmona, sukurk seima, o tai mirsi, nebus kas vandens paduoda. Nu va, susiradau, visa gyvenima vargau, kentejau, i kitas moteris neziurejau, vietoj baro vaikus auginau. NU IR B&^#, GERT TAI NENORIU!