Mišrus raidos sutrikimas

gal kas turit kontaktu logopedo ar psichologo, dirbancio su DISC vilniuje?

aš apie save taip gerai negalvoju
būna sunkių dienų, būna pačių blogiausių minčių, bet visad atsimenu kad žiauriai myliu savo vaikus, o va kai reikia kažką daryt, svyra rankos, nežinau nuo ko pradėti... man labai sunku

Sveikos mamytės,

Jungiuosi ir aš prie Jūsų, man reikėtų Jūsų pagalbos jei kas galite tai būtinai parašykite.

Mes dabar esame antroje klasėje, turime mišrų raidos sutrikimą, lengvą protinį atsilikimą (čia paskutinė diagnozė) ir labai sunkios formos atopinį dermatitą, mums yra pritaikyta adaptuota programa, ir mums dabar tiesiog reiktų privačios spec. pedagogės kuri galėtų dirbti su mergaite, Kaune.

Gal kažkuri iš mamyčių turite kokį nors numeriuką, bandžiau paieškoti skelbimuose tai pabandysiu paskambinėti, bet žinote kai rekomenduotas žmogus vistiek kitaip

Ačiū išanksto visoms už pagalbą.

Ir pas mus panaši situacija, yra sveikas mažesnis broliukas, bet dabar jau vyresnėlė mato pavyzdį ir stengiasi jį kartoti, mėgdžioti. Abu su vyru dirbam, tai irgi negaliu labai jau po sanatoroijas važinėti( vežiojau nemažai iki kokių 3,5m.), kol nepradėjo lankyti spec. darželio. Ten dabar kasdien logopedas, sportas, masažas skiriamas bent porą kartų į metus, įvairi veikla, bendrauja su kitais vaikais. Bandėm mes kažkada ir į paprastą darželį, bet visiškai nusivyliau... O jūs į paprastą einat? O kodėl nenori vesti į spec. pusei dienos? Kokiam jūs mieste?
Beje, vilnietėms galiu parekomenduoti Všį Menų terapijos centras, mes ten lankom dailę ir muziką, tikrai labai patinka

eisim kita penktadieni i VRC
ir noriu, ir bijau

Labuka. Maniskis irgi iki 2 metu valge trinta maista... Ir apskritai labai isrankus maistui. Iki siol. Jam buvo pripazintas autizmas. Kiti pozymiai panasus, tik manisis nekalbejo. Knygutes megdavo ne kad ziureti kas jose, o greitai vartyti puslapius. O i varda taviskis reaguoja, atsisuka? Arba kai kas nors nesigauna padaryti ar tik rekia ir toliau bando, ar ziuri i tave kad padetum?

O maniskis atvirksciai, pastoviai valgo

greitai varto dazniausiai, bet jeigu kazkas uzkabliuoja, tada jau isiziuri, tyrineja, ciupineja. o i varda nereaguoja. nebent tada, kai baru, tik aisku, po to seka griuvimas ant grindu ir rekimas
bet reaguoja, kai paprasau ateit pas mane ant ranku, kai labai meiliai pakalbinu, bet as kalbinu ne vien vardu, as vardinu, kodel noriu, kad ateitu: paimsiu ant ranku, panesiosiu. bet balbatuoja, zinok, kai barasi. tik kuo toliau, tas balbatavimas nesudetingeja. ir labai emocingai reiskia nepasiteinkinima. va, sugedo radija jo, tai vos neisdauze kambario lango. ir mane gasdina toks elgesys, kad sviedziau i kambario kita gala, tada priejau, dar karta sviedziau ir dar karta, kol galu gale matau, jog visai nesitvardo, paimu ant ranku, pradeda rangytis, draskytis ir nenusiramina. niekaip niekaip. man keista budavo, kad jis leliukas budamas nakti kaip pradedavo rekt, galedavo nuo 2 iki 7 prarekt, niekuo nenuramindavau, kai paaugo, tai mano kruti dauzydavo, kai bandydavau ja nuramint. nu zodziu, apsibliausiu
siaip dazniausiai nieko pats nenori daryt, nori, kad as uz ji daryciau. bet as nedarau dazniausiai. tada vel rekimai. bet is svetimu tos pagalbos jis nerekalauja. bando, bet nereikalauja.
bandziau su jo ranka sauksta su pazaidimais vesti link burnytes - niekaip. neleidzia valdyti jo rankos, o per prievarta nedarau.
nori buti salia vaiku, bet ne su vaikais. jam linksma ir vienam, jeigu girdi salia dukstancius vaikus, jeigu visi vaikai ant batuto, jis vienas ciuozineja nuo ciuozyklos arba supasi. gali prasisupt valandu valandas, aisku supamas, pats nemoka. kazkada mano tetis prasupo ji 4 valandas, nieko nereikejo, 4 valandas supynese prasedejo pazirzdamas, kada suletedavo tempas.

Maniskiam irgi buvo misrus sutrikimas su autizmo bruozais. Is tavo pasakojimo laaabai panasu. Kas dar...Nekartodavo veiksmu, pvz. kad kalba telefonu (su zaisliniu telefonu), ar kai parodydavai lape nubrezti bruksni ar taska, bresdavo kas jam patinka. Tas rekimas nakti mum buvo per antruosius metus. Neurologe sake miego sutrikimas cia toks. Prirase raminamuju, bet kadangi jis buvo hiperiukas, tai raminamieji suveike priesingai - nemiegojo visa nakti.
Ir uzsienio autoriu labai svarbus pozymis kaip ir minejau, - duok koki pvz uzdaryta buteliuka jam atidaryti ir ziurek kaip jis elgsis - ar dauzys ji i grindis ir iki isteriju bandys atidaryti pats, ar visvien po kurio laiko pazvelgs i tave tarsi prasydamas kad jam padetum. Neautistiskas vaikas pazvelgs pagalbos...Butent ne griebs tau uz rankos, o pazvelgs, o gal ir isties tau buteliuka kad atidarytum.
Ar jis naudoja tavo ranka kaip iranki? Rodo su tavo ranka i daiktus? Cia irgi autizmo pozymis. Nu daug ju yra, aisku...
Turiu tave paguosti, kad maniskis jau isaugo visas isterijas, nemiegojima per nakti, igavo kantrybes, zaidzia su kompu sudetingus zaidimus, myli mus ir akiu kontaktas yra ir supranta ka sakau ir padeda darbuotis kartais . O zinok buvau juodoj depresijoje.

su buteliukais zaidia nuo 6 men, todel puikiai zinau, kaip elgiasi.
pirmiausiai labai tvarkingai uzdeda kamsteli ir uzsuka, bet negali atsukti iki galo, kad nusiimtu kamstelis, pabandes kelis kartus deda i siena, iskart pasiima vel ir vel bando, taip su ta siena gali buti skirtingai kartu, bet paskui ateina pas mane ir paduoda buteliuka sakydamas "mmmm"

jis visko taip praso

stovi, ten, kur nori kazka gaut ir sako "mmm"

ai, zodziu nebetyrinesiu, nueisim penktadieni ir bus aiskiau

siandien mano mazylis tokias isterijas rodo, tai nori eit kaire, tai i desine, tai su vezimu, tai be vezimo, tai, man atrodo, kad praso gert, bet kai duodu griuna ir neima, po 10 sekundziu vel praso, nori valgyt, bet viska spjauna, po kiekvieno noro pareiskimu guli ant zemes ir rekia, issimurzino rankas, o cia didziausia tragedija - vel nauja isterija, 60 metru iki namu ir iki jo kambario ejom 40 minuciu

mamos, kaip jus elgiates ir save uzprogramuojat, kad nebuti robotu. nes as per visas tokias isterijas elgiuosi kaip robotas, svirdulys...o viduje taip viskas dega, asaros rieda, save edu is vidaus, nes man atrodo, kad jeigu tik atsipalaiduosiu, pati neteksiu kantrybes ir galiu uzplot jam

ar pas jus irgi tokios isterijos buna? nori valgyt, bet nevalgo ir griuna ant zemes, rekia, pakelt nepakelsi, nes tada draskosi, snargliais springta, ziaugcioja, vemia..norisi eit per laukus

greiciau tas penktadienis, tik, kad jis atnestu realiu rezultatu, nes kas mane pamato, iskart pastebi, kad nera pas mane ne to noro gyventi tikraja to zodziu prasme, nebesu as ta moteris, kuri buvau. esu rami, kas man neiprasta, grauziu ir kaltinu save uz tai, kad mano vaikas toks, nieko nenoriu, kas man irgi buvo neiprasta. anksciau bendravimas su kitais man buvo reikalingas kaip oras, dabar sedziu, kai vyras grizta, ir galiu valandu valandas praziureti i viena taska, tik manes nekliudykit, negaliu miegoti ka daryti, kad galeciau miegoti? ismiegu po 4 val ir prie to pripratau, bet jauciu, kad organizmas mane siuncia, nors neprisiverciu

papasakokit, kaip isgyvent ir tvarkytis su savim, kad galeciau tinkamai rupintis vaiku, prasau

Gegas, mergyt, laikykis . Nes jei ne tu, tada kas??? Aš iš pradžių neigiau. Viską, bet kokią prielaidą apie tai, kad mano vaikas gali būti kitoks. Man atrodė, kad kieno tik nori, bet ne mano. Juk aš protinga, n aukštųjų baigus, visų galų ir galiukų meistrė, tai kaip gi galėtų mano vaikas būti neprotingas??? Po to atėjo laikas, kai maniau, kad berniukas negirdi, todėl nereaguoja. Nei į vardą, nei į durų girgždėjimą, nei į mediniais šaukštais kaukštelėjimą prie pat jo ausies - į nieką. Tada sakiau savo vaikui, kad mudu kartu eisme į tą tylos pasaulį ir mokysimės jame gyventi. Tikriausiai tuo metu kurtumas man atrodė savotiškas išsigelbėjimas, kurio bandžiau nusitverti... Tada teko atsitrenkti į faktą: girdi. Verkiau iš laimės ir... siaubo. Nes jei girdi, o yra toks, koks yra, vadinasi, yra dar blogiau. Atėjo etapas, kai jaučiausi siaubingai kalta prieš savo vaiką, kad daviau jam TIK TOKIĄ sveikatą ir TIK TOKĮ gyvenimą. O dabar stengiuosi tiesiog, kad eitume į priekį. Nors ir mažučiais žingsniukais, bet būtinai kasdien pirmyn. Stengiuosi, kad mano berniukas būtų kuo galingesnis savo negalioje. Ta prasme, kad jis kuo daugiau galėtų padaryti pats, nes nuo to, kiek aš spėsiu jį išmokyti prieš išeidama ten, iš kur galėsiu tik saugoti, būtent nuo to priklausys jo gyvenimas tada, kai manęs nebebus. Dabar aš kasdien stengiuosi padaryti ką nors, kad mano vaiko gyvenimas po manęs būtų nors truputį savarankiškesnis.
O kad sunku ir skauda - FAKTAS. Kad klykiu iš siaubo ir skausmo kai niekas nemato ir negirdi - irgi FAKTAS. Kad gyvenu beprotiškoje viltyje - IRGI TIESA