Karjera ar vaikas?

#109
QUOTE(Enija @ 2006 01 25, 17:48)
Studijos ir motinystė? Nukenčia ir tas ir anas, gal dėstytojai iš gailesčio ir surašo tuos penketukus, bet ko vertas tada toks išsilavinimas? Popierius svarbu yra ir gana, bet dėstytojai kaip turi jaustis, kai vienam už vaiką pakelia pažymį, o kitam tiek pat žinančiam, bet be vaiko liepia ateiti kitą kartą.

Na čia dabar! Tikrai nė vieno savo pažymio negavau už tai, kad vaiką auginu, ir nė vieno penketo ir nesu gavusi. Jei studijuoji vien dėl popiergalio, tai gali sėkmingai daryti penketus gaudama ir be vaikų, o jei tikrai studijuoji dėl žinių, tai ir studijuosi - ant vienos rankos gulės žindomas kūdikis, kitoj knygą laikysi, ir nemirsi nuo to. Mano grupėje kaip tik panelės be šeimos kai kurios tik su penketais ir draugavo, ir žaliavo iš pavydo, kai aš neišsimiegojusi (nes naktį kelis kartus vaiką žindžiau) gaudavau dešimtukus. Nesigiriu, tiesiog bandau įrodyti, kad viską įmanoma suderinti - ir magistro darbą puikiai apsiginti su kūdikių, ir doktorantūroje studijuoti su dviem vaikais, ir dirbti... Tik noro reikia.
Atsakyti
#110
Tirai, Enija, nesi šioje vietoje teisi schmoll.gif Viskas priklauso nuo moters. Aš magistrinį gyniausi 9 mėn neščia, tai patikėk, ariau daugiau vien dėl to, kad darbas būtų nepriekaištingas, kad negaučiau gero įvertinimo tik dėl to, kad "esu vargšė nėščia studentė, kuri iš susijaudinimo čia pat ir pagimdys" cool.gif
Skaičiau apie vieną karjeristę, kuri išvažiavo gimdyt iš darbo, o dirbti gryžo po 2 sav. Tuo tarpu jos vyras putojosi, kad visuomenė moterį smerkė , atseit, ji puki motina, vaikutį net metus išmaitino pati, pienuką darbe nusitraukdama... Nežinau.. Gal vertėjo ir pabūti su tuo vaikučiu, kol maitino mastau.gif Pati galvojau į darbą grįžti , kai vaikui vieneri bus, bet pažiūrėjau, nugi maža dar visai wub.gif Dabar tuoj dveji sueis, o ji man vis maža blush2.gif et taip grynai vien namie sėdėt turbūt negalėčiau schmoll.gif Bent į kokius mokslus eit reikia, kitaip vaiką po ankstyvojo lavinimo būrelius užtampyčiau negyvai hihihi.gif
Atsakyti
#111
QUOTE(Ieva-Pieva @ 2006 01 25, 15:29)
va čia tai motyvas blink.gif va Prudnikovas anūkų nematęs ir širdies neskauda  tongue.gif
žinant, kad dažną vyrą infarktas trenkia apie keturiasdešimtuosius metus, būtina skubėti gimdyti iš karto po mokyklos, kad tik vaikai senelius pamatytų  tongue.gif

Žianat faktą, kad dažną vyrą infarktas trenkia apie keturiasdešimtuosius metus, būtina vaikus susigimdyti iki 35, kad bent savo vakus užauginti spėtum liezuvis.gif
Atsakyti
#112
QUOTE(Agotukas @ 2006 01 25, 23:12)
Žianat faktą, kad dažną vyrą infarktas trenkia apie keturiasdešimtuosius metus, būtina vaikus susigimdyti iki 35, kad bent savo vakus užauginti spėtum liezuvis.gif

a jo, teisybę sakai mastau.gif
Atsakyti
#113
aš tai irgi kuo tuliau tuo labiau bijau vaikų kaip velnio unsure.gif mastau.gif ohmy.gif

bijau atsakomybės, suaugusiųjų gyvenimo, nes vis dar jaučiuosi vaiku, o ant nosies 25 m. mastau.gif

ir draugauju - 6 metai eina heart.gif

neseniai su diedu kalbėjom apie vasaros atostogas - sakiau, kad reikia kartu imti (nu čia bus mano pirmos tikros atostogos), pasitaupyti pinigų ir kur nors išlėkti vacation1.gif

o diedas prispaudė, kada vestuvės, kad jis šiemet planuoja ženytis unsure.gif
tai išsigandau blush-anim-cl.gif

kažkaip sunku atsisakyti tos laisvės, savų pinigų

bet iš kitos pusės jaučiu, kad reikia baigti tempti gumą doh.gif

yra toks rusiškas posakis: i hochetsia, i koletsia rolleyes.gif

tiesiog gal bijau pokyčių blush2.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Bajm: 26 sausio 2006 - 10:12
#114
QUOTE(Agotukas @ 2006 01 25, 22:59)
Tirai, Enija, nesi šioje vietoje teisi

Visi remiamės savo patirtimi. Man teko išklausyti mekenimą ir ašaras mamytės su dviejų mėnesių kūdikiu, nes paskaitų negalėjo iki gimdymo lankyt dėl kažko, jai asmeniškai niekas nepaaiškino to kas buvo paskaitų metu, kad gavo tik mano žinutę su užklausimu ar iš viso atneš atsiskaitymui darbelį. Komisija parašė 5 tik atsižvelgdami į motinystės "kozirį", visi daugiau kalbėjo apie pieno dingimą nei apie darbo kokybę. Taigi yra visokių žmonių- visi skirtingai sprendžiame savo gyvenimo problemas. Kas tinka vienam, nesuvokiama kitoj situacijoje.
Gerbiu darbščias jaunas moteris, kurios ryžtingai derina motinystę su studijom ir darbu, bet kai palūžta ir verkšlena, bet neatsisako kažkurio krūvio bent laikinai, sunku ką pasakyt.
Atsakyti
#115
QUOTE(Ieva S @ 2006 01 25, 19:01)
drinks_cheers.gif
Man moteri-motina stovi visa galva aukščiau už moterį-karjeristę. Jau vien dėl to, kad vaikus auginti yra žymiai sunkiau, nei dirbti. Ir dar reikia atlaikyti pašaipų visuomenės požiūrį, neva ji "vargšė, tik puodus ir bliūdus matanti neįdomi vyro išlaikytinė".

drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif

Esu vyresnio amziaus tevu vienturtis vaikas - tevams buvo labai netoli iki 40 m, kai gimiau. Karjera, kokia tuo metu buvo imanoma, jie jau buvo padare. Beje, tevai velai sukure seima tikrai ne del karjeros ar pan. dalyku. Augdama tikrai turejau visa imanoma meile, rupesti ir pan., bet galiu drasiai sakyti, kad vaikui, ypac paaugliui, smagiau yra su santykinai jaunesniais tevais, nepriklausomai nuo to, ar jie sirdyje jauni, ar moka linksmintis ir suvokti vaiko poreikius, t.t.

Is esmes pritariu toms, kurios teigia, kad visgi sioks toks pagrindas turi buti po kojomis laukiantis mazylio, nors palaikau ir ta nuomone "duos dievas dantis, duos ir duomos". Man sunkiau suprasti tik tas moteris, kurios vienareiksmiskai aukoja seima del karjeros - atidelioja vaikucio gimima, suplanuoja toki bene svarbiausia gyvenimo ivyki praktiskai dienu ir valandu tikslumu, kaip kazkuri cia l.gerai pasake, kad tu pinigu vis atrodo negana ir negana tam, kad uztikrinti pilnaverti vaiku islaikyma ir t.t.
Atsakyti
#116
QUOTE(Enija @ 2006 01 26, 10:08)
Visi remiamės savo patirtimi. Man teko išklausyti mekenimą ir ašaras mamytės su dviejų mėnesių kūdikiu, nes paskaitų negalėjo iki gimdymo lankyt dėl kažko, jai asmeniškai niekas nepaaiškino to kas buvo paskaitų metu, kad gavo tik mano žinutę su užklausimu ar iš viso atneš atsiskaitymui darbelį. Komisija parašė 5 tik atsižvelgdami į motinystės "kozirį", visi daugiau kalbėjo apie pieno dingimą nei apie darbo kokybę.

Dėl to ir nenoriu į dėstytojus grūstis schmoll.gif Dievaži, pakabintų mane po tiltu už griežtumą fear.gif
Atsakyti
#117
[quote=Bajm,2006 01 26, 10:02]
aš tai irgi kuo tuliau tuo labiau bijau vaikų kaip velnio unsure.gif mastau.gif ohmy.gif

bijau atsakomybės, suaugusiųjų gyvenimo, nes vis dar jaučiuosi vaiku, o ant nosies 25 m. mastau.gif



man lygiai tas pats... blush2.gif
tik pradedu susimastyti, kad greit sulauksiu to laiko, kai vaikas man bus aukso vertes - saugosiu ji nuo tikru ir nuo isivaizduojamu pavoju.
Atsakyti
#118
QUOTE(Agotukas @ 2006 01 26, 00:12)
Žinat faktą, kad dažną vyrą infarktas trenkia apie keturiasdešimtuosius metus, būtina vaikus susigimdyti iki 35, kad bent savo vaikus užauginti spėtum liezuvis.gif

neuzauginti, o is vystykliu isleisti lotuliukas.gif
o jeigu vaiko dar ne vieno nori, o dvynukai ar trynukai pirma karta nesigauna
Atsakyti
#119
Kai buvau jaunesnė tongue.gif irgi galvojau - karjera, pinigai, šlovė ir vsio takoje. Dabar, kai yra mažius, ir gali tai suderinti, supranti kad nei ta iki tol siekta karjera, nei tie milijonai lotuliukas.gif tie nedžiugina kaip tas mažas užsispyręs pyplys. Juk viskas galėjo būti anksčiau, šis galėjo jau būti antras... Ir panašiai ....
Bet manau kad kiekvienas susidėlioja pagal save.Tiesiog kartais save guosdamas sakai - kad gerai kaip yra... biggrin.gif
Kažkada karjera baigsis, užlipsi ant norimo laiptelio, visa nusivariusi... Grįši namo ir krisi ant savo brangiosios sofkutės - ir pagalvosi - KĄ MAN VISO TO REIKIA - ar nepagalvosi biggrin.gif
Atsakyti
#120
QUOTE(ADA @ 2006 01 26, 21:38)
Kažkada karjera baigsis, užlipsi ant norimo laiptelio, visa nusivariusi... Grįši namo ir krisi ant savo brangiosios sofkutės - ir pagalvosi - KĄ MAN VISO TO REIKIA - ar nepagalvosi biggrin.gif

Nemanau, kad karjera yra koks nors konkretus laiptelis, manau, kad pasiekus, galima uzsibrezti siekti dar ka nors, ir taip visa gyvenima...Turbut reikia bandyti mokytis suderinti siuos abu, atrodo nesuderinamus dalykus: vaikus ir karjera. Reikia ir vaiku, bet reikia ir darbo, nes vaikai irgi kazkada uzauga ir iseina is namu. Kas tada?
Atsakyti