Myliu savo mamą ir vaiką, todėl stengiuosi, kad ta jų abipusė pagarba ir meilė išliktų. Žinau, kad jei jos matytūsi kiekvieną dieną to nebūtų. O dabar taip gera matyti TOKĮ bendravimą.
Su pirmuoju vaikeliu rinkausi vaiką.Dabar renkuosi karjerą(kol kas). Tikiu, kad ateis laikas ir antrąjam....
QUOTE
Iš kitos pusės, dabar toptelėjo klausimas: o kam moteriai, kuri ruošiasi būti tik mama, yra reikalingas aukštojo mokslo diplomas?
Jos vaikams visų pirma..Nes studijuodamas gauni ne tik diplomą, bet įgiji ir žinių..o vaiko auginimui vien tenkinti jo fizinius poreikius neužtenka...
Aišku, jei moteris įgijusi daug gyvenimo patirties, yra sumani, besidominti daug kuo, išmintinga ir daug žinanti, tai galima ir be diplomo būti
QUOTE(Cassandra @ 2006 01 27, 17:02)
1.O aš manu, kad to tikisi daugumas moterų, kol su vaikų auginimu nesusiduria realybėje. Tik pagimdę ir paauginę savo vaikus, vienos supranta, kad joms išties pakanka būti tik mama, namų židinio kurstytoja. Kitos gi suvokia, kad net ir labai mylint vaikus, namų erdvė joms yra per ankšta, jos turi ką pasauliui pasakyti ir parodyti būdamos ne vien mamomis.
2.Iš kitos pusės, dabar toptelėjo klausimas: o kam moteriai, kuri ruošiasi būti tik mama, yra reikalingas aukštojo mokslo diplomas?
3. Būtų tikrai smagu, jei būtų taip. Ne visada žmogaus norai sutampa su galimybėmis. Reikėtų turėti omenyje tai, kad senstant pradeda kamuoti įvairūs negalavimai, nuovargis ir pan. Ir tai, ką galėjai leisti sau jaunystėje, bet atidėliojai, galbūt negalėsi sau leisti senatvėje, kad ir pvz. dėl sanarių ligų.
4.Dievina ir lepina savo anūkus visi seneliai. Bet tai dar nereiškia, kad jie geidauja užsiimti pastovia ir nuolatine jų priežiūra. Ir negali dėl to ant jų pykti, visgi. Bet, kaip jau minėjau, tokie seneliai uri savo gyvenimo prasmę.
5.Liūdniau vienišoms moterims, kurių vaikai išaugę, gyvena toli, dėl to lankosi retai, jos niekur nedirbę, pažįstamų ratas - tik kaimynai, kurie tai miršta, tai išsikelia kur nors. Vienintelis džiaugsmas kasdienybėje, ne tomis retomis progomis, kai vaikai atvažiuoja, koks nors kačiukas ar šuniukas. Va tokių moterų man tikrai gaila...nes jos atidavė visą save ir jaučiasi nereikalingos. Jų vaikai save atiduoda ne joms, o saviems vaikams.
2.Iš kitos pusės, dabar toptelėjo klausimas: o kam moteriai, kuri ruošiasi būti tik mama, yra reikalingas aukštojo mokslo diplomas?
3. Būtų tikrai smagu, jei būtų taip. Ne visada žmogaus norai sutampa su galimybėmis. Reikėtų turėti omenyje tai, kad senstant pradeda kamuoti įvairūs negalavimai, nuovargis ir pan. Ir tai, ką galėjai leisti sau jaunystėje, bet atidėliojai, galbūt negalėsi sau leisti senatvėje, kad ir pvz. dėl sanarių ligų.
4.Dievina ir lepina savo anūkus visi seneliai. Bet tai dar nereiškia, kad jie geidauja užsiimti pastovia ir nuolatine jų priežiūra. Ir negali dėl to ant jų pykti, visgi. Bet, kaip jau minėjau, tokie seneliai uri savo gyvenimo prasmę.
5.Liūdniau vienišoms moterims, kurių vaikai išaugę, gyvena toli, dėl to lankosi retai, jos niekur nedirbę, pažįstamų ratas - tik kaimynai, kurie tai miršta, tai išsikelia kur nors. Vienintelis džiaugsmas kasdienybėje, ne tomis retomis progomis, kai vaikai atvažiuoja, koks nors kačiukas ar šuniukas. Va tokių moterų man tikrai gaila...nes jos atidavė visą save ir jaučiasi nereikalingos. Jų vaikai save atiduoda ne joms, o saviems vaikams.
1. Neneigiu to. Bet jeigu gyvenime kažkas netenkina, reikia ne verkšlenti, o imtis tai keisti, ar ne? Jeigu namų erdvė tapo "per ankšta", reiškia, reikia ieti dirbti arba mokytis - viskas paprasta ir aišku.
2. Tam, kad ištikus nelaimei neliktum "ant ledo" su mažais vaikais. Tam, kad nebūtum kvaila lėlė. Tam, kad turėtum specialybę, pagal kurią galėtum paauginusi vaikus dirbti ir turėti savo pajamų. Žodžiu, daugybė priežasčių.
3. Bet bus užauginti laimingi vaikai, reiškia, nenugyvenai gyvenimo veltui.
4. Aš irgi nesuprantu moterų, kurios visą savo vaikų auginimo naštą permeta močiutėms, o pačios bėgioja ir vaidina barbes devyndarbes. Anūkai seneliams turi būti džiaugsmas, o ne vargas.
5. Kas draudžia pasiieškoti širdžiai mielos veiklos?
QUOTE(Rasma @ 2006 01 27, 17:08)
Jos vaikams visų pirma..Nes studijuodamas gauni ne tik diplomą, bet įgiji ir žinių..o vaiko auginimui vien tenkinti jo fizinius poreikius neužtenka...
Taip, visiškai sutinku, kad neužtenka tenkinti vaiko fizinius poreikius.
Tačiau jei mama turi inžinierės-elektrikės diplomą, o vaikelis nuo mažens linksta į menus arba atvirkščiai, kaip tada? ar mamos žinios vaikui bus naudingos? Ypač specialybinės. Be to, žinios turi tendenciją senti, jei jos nėra pastoviai atnaujinamos, kas įmanoma darbe, lankant seminarus, tobulinimosi kursus ir pan. Taigi, kiek specialybinės žinios yra reikalingos vaiko auginime?
QUOTE(Ieva S @ 2006 01 27, 17:15)
1. Neneigiu to. Bet jeigu gyvenime kažkas netenkina, reikia ne verkšlenti, o imtis tai keisti, ar ne? Jeigu namų erdvė tapo "per ankšta", reiškia, reikia ieti dirbti arba mokytis - viskas paprasta ir aišku.
2. Tam, kad ištikus nelaimei neliktum "ant ledo" su mažais vaikais. Tam, kad nebūtum kvaila lėlė. Tam, kad turėtum specialybę, pagal kurią galėtum paauginusi vaikus dirbti ir turėti savo pajamų. Žodžiu, daugybė priežasčių.
2. Tam, kad ištikus nelaimei neliktum "ant ledo" su mažais vaikais. Tam, kad nebūtum kvaila lėlė. Tam, kad turėtum specialybę, pagal kurią galėtum paauginusi vaikus dirbti ir turėti savo pajamų. Žodžiu, daugybė priežasčių.
Vadinasi, prieinam nuomonės, kad būti tik "namine" nedirbančia mama yra ir neprotinga ir nenaudinga. Tokiu atveju, turbūt peršasi ir sekanti išvada, kad bet koks nekvalifikuotas ir nemielas darbas mūsų netenkins.Ieškosime "normalesnio", t.y. tokio, kuris suteiktų ir kažkokį bent minimalų malonumą, ir padoresnį atlygį. O tam, matyt, teks šiek tiek pasistengti ir darbe. Nebūtinai būti "pačia pačiausia", bet ir ne ta, kuriai gręsia papeikimai. Vadinasi, teks derinti motinystę su darbu, norime to ar ne.
QUOTE(Ieva S @ 2006 01 27, 17:15)
3. Bet bus užauginti laimingi vaikai, reiškia, nenugyvenai gyvenimo veltui.
Su tuo, manau, sutiks dauguma moterų, galinčių turėti vaikus. Reikia turėti omenyje, kad ne visos gali, nes nevaisingų šeimų daugėja. Todėl viešai deklaruoti, kad "gyvenimo džiaugsmas slypi tik vaikuose" yra mažų mažiausiai nekorektiška dalies visuomenės atžvilgiu.
yra užkietėjusiu karjerisčių ,kurias lyg elektra nupurto pamačius pyplį.bet vaikai kazkaip 
atsiranda,o tada reikia jiems atiduoti dėmesį, šilumą.sako iki6mėn kad kūdikis augtų ramus turi girdėti šalia motinos kvėpavimą,tad būtina miegoti šalia jo.
dirbti pradėjau kai dukrai buvo1 m.gatvėje atsisukdavau į kiekvieną vežimėlį ,
širdį suspausdavo graudulys-taip pasiilgdavau vaiko.po trečiojo ,dirbti irgi nuo 1m.pradėjau ,bet ir dabar draskausi-gaila palikti jį kai verkia ,kai neramus ,kai turiu daug pieno ,o po 2val.nesimatymo sudrėksta marškiniai....pavargusi-o darbas kitam mieste,du krt.per savaite 30km nuvažiuoti ir parvažiuoti-čiumpu į glėbį spurduklį mažą ir alpstu iš laimės.tai ar čia darbas ,kada mintyse-tik vaikas-ai.o apie darželį nedrystu pagalvoti-geriau auklė.juolab ,kad dirbu valandini darba ,nesunku gi auklei palikti vaika porai valandu.sunkiau-darželyje.beje auklė pigiu negu darželis.taigi,kam yra galimybės ,ne vienišos ,tai tik auginkite vaikus ,džiaukitės kiekviena minute,jei įstatimai leidžia ilsėtis3 metus,tai nepalikite3 mėn.
atsiranda,o tada reikia jiems atiduoti dėmesį, šilumą.sako iki6mėn kad kūdikis augtų ramus turi girdėti šalia motinos kvėpavimą,tad būtina miegoti šalia jo.dirbti pradėjau kai dukrai buvo1 m.gatvėje atsisukdavau į kiekvieną vežimėlį ,
širdį suspausdavo graudulys-taip pasiilgdavau vaiko.po trečiojo ,dirbti irgi nuo 1m.pradėjau ,bet ir dabar draskausi-gaila palikti jį kai verkia ,kai neramus ,kai turiu daug pieno ,o po 2val.nesimatymo sudrėksta marškiniai....pavargusi-o darbas kitam mieste,du krt.per savaite 30km nuvažiuoti ir parvažiuoti-čiumpu į glėbį spurduklį mažą ir alpstu iš laimės.tai ar čia darbas ,kada mintyse-tik vaikas-ai.o apie darželį nedrystu pagalvoti-geriau auklė.juolab ,kad dirbu valandini darba ,nesunku gi auklei palikti vaika porai valandu.sunkiau-darželyje.beje auklė pigiu negu darželis.taigi,kam yra galimybės ,ne vienišos ,tai tik auginkite vaikus ,džiaukitės kiekviena minute,jei įstatimai leidžia ilsėtis3 metus,tai nepalikite3 mėn.
QUOTE(Cassandra @ 2006 01 27, 16:20)
Tačiau jei mama turi inžinierės-elektrikės diplomą, o vaikelis nuo mažens linksta į menus arba atvirkščiai, kaip tada? ar mamos žinios vaikui bus naudingos? Ypač specialybinės.
universitetinis issilavinimas ruosia ne siauros srities specialistus (amatininkus), o suteikia visapusi issilavinima, ko pesekoje atsirada ir noras pastoviai dometis gyvenimo naujovemis, neatsilikti.
Prieš Margiriui gimstant, tai sakydavau, kad nesiženysiu, man tik karjera rūpi. O vėliau keičiasi tos nuomonės ir poreikiai keičiasi - įsimyli, vaikiukas gimsta, ir negali juk palikt jo mažučio svetimiems dabot. Tai teko mest viską ir likt namie su lialium. Bet, prisipažinsiu, kad ir koks stebuklas tas kūdikėlis, po metų namuose man stogas važiuot pradėjo 
Tai grįžau dirbt puse etato, pradėjau dar mokytis neakivaizdiniu ir laikas daug greičiau bėgt pradėjo ir man gerai, ir mažius mamytę mato 
Tik apie rimtesnę karjerą ir didesnę algą dar anksti svajot, teks palaukt, kol vaikas paaugs.
Tai grįžau dirbt puse etato, pradėjau dar mokytis neakivaizdiniu ir laikas daug greičiau bėgt pradėjo ir man gerai, ir mažius mamytę mato Tik apie rimtesnę karjerą ir didesnę algą dar anksti svajot, teks palaukt, kol vaikas paaugs.
QUOTE(Ieva-Pieva @ 2006 01 24, 20:24)
dar nereiškia, kad studentai derindami gerai mokosi 
paprastai užtenka teigiamo pažymio, kad skolų nebūtų darbai perkami, bent jau rašomi atmestinai. ir ne iš tingėjimo, o iš laiko trūkumo.
aišku, yra išskirtinių atvejų, kai dirbantys ir mokosi gerai ne tik pažymiais, bet ir moka
paprastai užtenka teigiamo pažymio, kad skolų nebūtų darbai perkami, bent jau rašomi atmestinai. ir ne iš tingėjimo, o iš laiko trūkumo. aišku, yra išskirtinių atvejų, kai dirbantys ir mokosi gerai ne tik pažymiais, bet ir moka
Nesutinku, kad dauguma tik troksta praslysti
Kai dirbau ir mokiausi taip. Tuomet buvo svarbiau kaip galima greiciau baigti ir nesvarbu kiek gausi. O kai auginau leliu tapau labai gera studente, diplominis taip pat buvo ivertintas auksciausiu balu. O vaikutis augo namuose, jo nesaugojo aukle, mociute. Mokiausi kai vaikutis uzmigdavo nakciai. Tuomet su drauge kartu kibdavom i mokslus ir per skype susirasydavom (nes kartu rengem darba) ji taip pat augino vaikuti. Taip sededavom iki 4 - 5 ryto. Bet nuo to nenukentejo nei vaiko prieziura nei mokslai 
QUOTE(mirėja @ 2006 01 24, 20:57)
Manau kol vaikas mokyklos nebaigs. Pažistu dvyliktokė kurios mama- namų šeiminikė. Ji tuo labai didžiuojasi (vaikas), visos klasiokės pavydi. Net keista... Maniau tokio amžiaus vaikas "kuo toliau nuo tėvų", bet tikrai bent jau merginos llabai megsta lankytis jos namuose dėl tų sausainių ir mamos nešamos arbatos. Paprašiau os kartą pasilikt porai minučių... Girdėtum tu jos balsą kai ji atsakė "negaliu, manęs laukia MAMA", manau viskas būtų aišku.As manau tai labiau ne nuo mamos priklauso, o nuo vaiko. Ar daug zinai tokiu kam patinka mama, kuri pastoviai sedi namuose? Yra keletas vaiku kuriems tai patinka, bet tikrai ne visiems.
QUOTE(Skruzdeliukas @ 2006 01 25, 14:23)
As irgi nesuprantu "minimalaus gerbuvio"? Ar tai tik stogas virs galvos ir maistas? Jei tik tiek tureciau, tikrai nemastyciau dar apie vaikiuka. Jau geriau vaikiukas tures issilavinusius tevus, turincius pajamu ne tik maistui, drabuziams, bet ir teatrams, kelionems...ir cia ne egoizmas, o tiesiog akiracio pletimas.
As zinau du zmones, kurie susituoke ir nusprende susikurti geresni gyvenima: isigyti busta, uzstikrinti stabilias ir pakankamas pajamas ne vien butinosioms reikmems. Ir ka... jiems jau 35, bet nuosavo busto dar nera
Nes dar neuzdirbo, paskolos nenori imti, pajamos anot ju galetu dar didesnes buti. Vaikai dar ateityje kai bus geresnis tas... gyvenimas 
QUOTE(san @ 2006 01 30, 10:22)
universitetinis issilavinimas ruosia ne siauros srities specialistus (amatininkus), o suteikia visapusi issilavinima, ko pesekoje atsirada ir noras pastoviai dometis gyvenimo naujovemis, neatsilikti.
Ai, tik nereikia...visos žinom, kaip giliai ir sąžiningai ruošiamės kiekvienam egzaminui
Vienas dalykas - išsilaikyti, kitas - mokėti. Visko neišmoksi, o be to ir nereikia. Visvien prioritetai būdavo skiriami specialybinėms disciplinoms. Žmogaus erudicija ne nuo diplomo priklauso, o nuo jo žingeidumo. Žinau žmonių, kurie su technikuminiu išsilavinimu stipriai lenkia nekuriuos diplomuotus. O ir ne visi su diplomais yra įdomios ir įvairiapusiškos asmenybės.
As planavau leliu kai gyvenau su vyru pas tevus. Pati dirbau ir mokiausi neakivaizdziai. Vyras buvo ka tik pradejes dirbti ir bestudijuojantis paskutinius metus. Pasigimdziau, negaliu sakyti, kad maudemes piniguose, bet mums pakako. Dabar tai atrodo juokingai maza suma, bet tuomet mums uztekdavo atrodo viskam Kai Sarunui buvo 10 men. persikelem gyventi atskirai, pinigeliu sumazejo, bet vel vertemes ir buvo gerai. Kai Sarunui buvo netoli 2 m. baigiau universiteta. Susiradau nauja darba ir pradejau dirbti. Pasiemem paskola, nusipirkom buta, daromes remonta. Vaikui susirgus samdziau auklyte, dabar vaikucio neleidziam i lopsiuka, nes jam pasirodo geriau namuose buti su aukle. Pajutau, kad vaikas labai mane myli , nes kol sedejau namuose jo meiles man nejauciau. Jis buvo tevo vaikas, tik jo lauke, tik su juo valge, rekdavo iki pamelynavimo kai sis iseidavo. Dabar vaikas mano dziaugsmui ismoko sakyti "mama", pribega apsikabina 
Ir vel ateina toks momentas kaip as pradedu dairytis i nesciasias, vezimelius .
Gal kuri is jusu sakys, kad beprotybe pasiemus paskola 40 m. galvoti apie antra vaika. Bet ta buitis gali buti labai ilgai nesutvarkyta, gali buti taip, kad visa gyvenima reikes skaiciuoti pajamas ir islaidas. Ir net jei pagaliau issimokejus uz busta, apsigyvenus erdviame naujame name, apsistacius prabangiais baldais ar nebus baisu paziureti atgal ir suvokti, kad nors ir labai gaila, bet jau beviltiskai velu ir net neimanoma susilaukti daugiau vaiku...
Kiekviena renkames tai kas mums atrodo svarbiau. As tikiu, kad tereikia tvirto noro ir galima kuo puikiausiai suderinti motinyste ir darba, karjera. Buti gera mama juk nereiskia sedeti nuo ryto iki vakaro apsikabinus vaika, ar buti pastoviai namuose. Buti gera mama galima ir dirbant, ir studijuojant...
Kai Sarunui buvo 10 men. persikelem gyventi atskirai, pinigeliu sumazejo, bet vel vertemes ir buvo gerai. Kai Sarunui buvo netoli 2 m. baigiau universiteta. Susiradau nauja darba ir pradejau dirbti. Pasiemem paskola, nusipirkom buta, daromes remonta. Vaikui susirgus samdziau auklyte, dabar vaikucio neleidziam i lopsiuka, nes jam pasirodo geriau namuose buti su aukle. Pajutau, kad vaikas labai mane myli , nes kol sedejau namuose jo meiles man nejauciau. Jis buvo tevo vaikas, tik jo lauke, tik su juo valge, rekdavo iki pamelynavimo kai sis iseidavo. Dabar vaikas mano dziaugsmui ismoko sakyti "mama", pribega apsikabina Ir vel ateina toks momentas kaip as pradedu dairytis i nesciasias, vezimelius .Gal kuri is jusu sakys, kad beprotybe pasiemus paskola 40 m. galvoti apie antra vaika. Bet ta buitis gali buti labai ilgai nesutvarkyta, gali buti taip, kad visa gyvenima reikes skaiciuoti pajamas ir islaidas. Ir net jei pagaliau issimokejus uz busta, apsigyvenus erdviame naujame name, apsistacius prabangiais baldais ar nebus baisu paziureti atgal ir suvokti, kad nors ir labai gaila, bet jau beviltiskai velu ir net neimanoma susilaukti daugiau vaiku...
Kiekviena renkames tai kas mums atrodo svarbiau. As tikiu, kad tereikia tvirto noro ir galima kuo puikiausiai suderinti motinyste ir darba, karjera. Buti gera mama juk nereiskia sedeti nuo ryto iki vakaro apsikabinus vaika, ar buti pastoviai namuose. Buti gera mama galima ir dirbant, ir studijuojant...
šiaip pasvarstymas, ar planuoti vaikelį, ar kilti karjeros laiptais normalu, juk kiekviena esame kitokia, kiekviena turime savo vertybių skalę. bet mano akimis žiūrint, šlykščiausia, kai pastoja ir tada alia dėl darbo darosi abortą. na, mano akimins tai tokias moteris tik į vieną vietą... šlykštu. bet čia tik mano asmeninė nuomonė 
aš žinau viena kad ir kokia būtų situacija, mūsų šeima išgyvens. žinoma, kiekvienam žodis "gyvenimo norma" reiškia vis kitą.
aš turėjau gerai apmokamą darbą, tada galėjome leisti daug daugiau sau. dabar visą tą "daug daugiau" suvalgo mažiukas bet nieko nėra maloniau, kaip turėti mažylį. ir dabar žiūriu, kaip jis saldžiai miega ir susigraudinu. toks mielas angeliukas...
bet aš nesu iš tų, kurios sėdi namuose. iš pradžių buvo keista, kai iš nuolatinio gyvenime bėgimo liko ramybė. bet mažiukas truputį praaugo, aš jį opa ant pečių ir opa į darbą
ten daug auklių kai vyras turėdavo išeiginę tada jis puikiai prižiūrėdavo.
tik kai vyras turėjo išvažiuoti, darbo atsisakiau, dabar dažniau būnu namie. bet jau ruošiuos vėl užsiimti šiokia tokia veikla, tik ne tiek aktyvia. o kol esu namie, savo malonumui įrenginėju kambarį, darau visokias smulkmenas, mezgu. kai pagalvoju, per tą nuolatinį bėgimą aš normaliai sau nerasdavau nė laiko, o dabar jo yra...
kiekviena situacija turi daug žavesio, tik reikia jį pamatyti. ir kiekvieną situaciją priimu, kaip dovaną, ir stengiuosi ją iškabinti iki dugno.
mielosios, aš tokia laiminga būdama jauna mama ir pati augindama savo žvirbliuką. šilta žmogaus poezija
Briedžiukė
aš žinau viena kad ir kokia būtų situacija, mūsų šeima išgyvens. žinoma, kiekvienam žodis "gyvenimo norma" reiškia vis kitą.
aš turėjau gerai apmokamą darbą, tada galėjome leisti daug daugiau sau. dabar visą tą "daug daugiau" suvalgo mažiukas
bet nieko nėra maloniau, kaip turėti mažylį. ir dabar žiūriu, kaip jis saldžiai miega ir susigraudinu. toks mielas angeliukas...bet aš nesu iš tų, kurios sėdi namuose. iš pradžių buvo keista, kai iš nuolatinio gyvenime bėgimo liko ramybė. bet mažiukas truputį praaugo, aš jį opa ant pečių ir opa į darbą
ten daug auklių kai vyras turėdavo išeiginę tada jis puikiai prižiūrėdavo. tik kai vyras turėjo išvažiuoti, darbo atsisakiau, dabar dažniau būnu namie. bet jau ruošiuos vėl užsiimti šiokia tokia veikla, tik ne tiek aktyvia. o kol esu namie, savo malonumui įrenginėju kambarį, darau visokias smulkmenas, mezgu. kai pagalvoju, per tą nuolatinį bėgimą aš normaliai sau nerasdavau nė laiko, o dabar jo yra...
kiekviena situacija turi daug žavesio, tik reikia jį pamatyti. ir kiekvieną situaciją priimu, kaip dovaną, ir stengiuosi ją iškabinti iki dugno.
mielosios, aš tokia laiminga būdama jauna mama ir pati augindama savo žvirbliuką. šilta žmogaus poezija
Briedžiukė
