Karjera ar vaikas?

Nežinau, aš SM ne pirmi metai, tai man asmeniškai jaučiasi kur žmogus ramiai rašo, o kur su emocijom.

Pvz. jei parašyčiau taip: "Kas jums nepatinka?????? Aš išsakiau savo[B] nuomonę"

Tai man rodos nelabai draugiškai skamba šis sakinys

Ai tiek to, nes jau gaunasi ne į temą

Sveikos,

Na patiko man ESTIJOS pasisakymas, toks su humoru ir nieko neslepiant (beja bereikalo ja užsipuolėt kad ji pavydi, ji to ir nesliapia, ir net parašė ko pavydi), ir tiesa sakant aš ją labai suprantu, nes tam tikrais pasisakytais aspektais jaučiuosi tai pat..irgi daug apie tai masčiau..ir padariau tokią išvadą, bet jau aš neesu atradus tokios srities kur pilnai save realizuočiau t.y norėčiau tokio darbo į kurį eičiau su malonumu, nors turiu tam tikrų pomėgių, bet jie nekompensuoja savirealizacijos "alkio". Manu lygiai tas pats yra Estijai, ir dėl to ji dabar taip jaučiasi, nes manau kad anksčiau kai buvo laisva, jos hobis kažkiek patenkino šitą alkį (bet ne darbas), todėl šiuo atvėju manau būtu gera pradžia suprasti ko nori iš gyvenimo..aš suprantu ir šitą dalyką kad deja visų galimybės nevienodos:
Kai turi daug pagalbos iš vyro, senelių ar turi galimybę samdytis auklę viskas yra daug paprasčiau, tai faktas kaip blynas
Bet..del pavydo kitiems žurnalų herojams (beja deja dažnai ten tik fasadas pateikimas..retai kas pasako kaip jaučiasi iš tikrųjų), reikia nustoti skaityti arba keisti požiūrį t.y gyventi savo gyvenimą ir pagal savo galimybes stengtis jį padaryti geresnį, įdomesnį.

Beja aš nuolat pavydėdavau vienai draugei..ji turi belekiek pagalbos, ir abeji seneliai gerenoriškai patys labai siūlosi, ir dar turi pagalbos šeip, turi galimybę pasirinkti ar dirbti ar ne..(jos savirealizacija yra šeima, aš tai rinkčiausi dirbti, bet norėčiau susirasti sirdžiai mielą darbą, bet dabar turiu galvoti ir apie pinigus) bet žodžiu dabar nusprendžiau mažiau žvalgytis į kitus, o siekti savo..kad ir mažais žingsneliais..su vyru kovoju del lygių teisių į laisvalaikį..na darau viską kad bučiau laiminga
Būna visokių nuotaikų dar ir dabar..bet negi taip ir nugyvensi visą gyvenimą ant viso pasaulio pykdamas

dekui uz palaikyma malonu, kai zmones supranta, ka parasau

Man gyvenime taip išėjo,kad irgi norėjau dirbti,dariau karjerą,užauginau vieną vaiką.Dabar,jei laikas grįžtų atgal,daryčiau kitaip.Neseniai gulėjau ligoninėj,vizitavo palatos gydytoja.Išsikalbėjom apie vaikus,palatos kaimynė sako,pagimdžiau,užauginau,3 vaikus,o šiai dienai neturiu nei vieno,visi į užsienį išlėkę.Tada gydytoja ir sako,jūs turit vaikus,nesvarbu kur jie bebūtų,jie pas jus sugrįš,aplankys.Aš visą gyvenimą mokiausi,dariau karjerą,bet gyvenime didžiausia vertybė tai šeima,vaikai.Apsiverkė ir išėjo iš palatos.Paskui grįžo,atsiprašė,sako mano sūnus autoavarijoj žuvo : mmm
Čia gal ir ne į temą parašiau,bet lekiam,dirbam,plėšomės,vaikus paliekam seneliams,auklėms,nematom kaip jie auga,nežinom ką jie veikia.....

nebutinai. Mano teta dirba su vienisais (?) seneliais. Nemaza dalis vienisu, bet turinciu vaikus... kazkur. Tik jie neatvaziuoja, nepasidomi, kad gal motinai sunku ir namus apsikuopt, ir peciu pakurent, ir valgyt nueit nusipirkt. Ir kazin ar cia nuo auklejimo priklauso, kad tipo kaip issiauklesi, taip turesi. Juk buna, kad vienoj seimoj vienodai auginti, o vienas vaikas geras, o kitas kalejime.

O jei griztant prie temos pavadinimo bet gi ne visoms moterims darbe karjera rupi As savo darbe jokiais karjeros laiptais kilt negaliu, bet man svarbu, kad man mano darbas patinka. Kiek jus (nebutinai klausiu Spygles) pazistat norinciu siekt karjeros aukstumu? As - tikrai mazai. O normalus darbas ir vaikas tikrai suderinama. Netgi nieko neaukojant. Tik svarbu, kad abu tevai prisidetu prie vaiko auginimo, o ne taip, kad moteriai darbas, vaikas ir namu ruosa, o vyrui tik darbas.

Pritariu Leksos nuomonei. Gal netgi per daug hiperbolizuotas tas pasirinkimas "ar vaikas, ar karjera". Aišku, jėgų atima ir vienas, ir kitas, bet dauguma moterų dirba, augina mažamečius vaikus ir dar kvalifikaciją spėja pasikelti ir pan. Nebent kalbama apie neįtikėtinas aukštumas (pvz prezidentės postas, universiteto rektorė ar kokia super mega gera medikė chirurgė) t.y. darbai, kurie tikrai reikalauja ilgų metų triūso ar mokymasis užima daug laiko, tuomet gal ir reikia atidėti šeimos kūrimą, bet jei kalbėsime apie paprastą darbą, tai, manau, nereikia aukoti nė vieno ir kito, nes ir šeimą galima sukurti ir sėkmingai dirbti. Kaip bebūtų man šeima vistiek svarbiausias dalykas atrodo. Tikrai nepalikčiau vyro ir vaikų, ir neišvykčiau į užsienį viena net jei ir super gerą pasiūlymą darbo gaučiau. Vistiek šeima yra šeima

Gal aš? bet pas mane toks darbas - nesieksi, netobulėsi - aplenks tave ir viso gero taip kad tenka paplušėti. Bet tai tikrai suderinama - žinoma, laisovo laiko SAU sąskaita. Bet kai to nedramatizuoji o kaifuoji - tada viskas gerai - užtenka ir jėgų, ir miego po 6 val. per parą.......va tik kad sveikata vežtų
Dėl vyro diskutuočiau. Visiems vyrams svarbiausia - karjera. Ir nieko negali padaryi, kai tavo žmogus tos karjeros gali siekti TIK užsienyje - mūsų šeimos atveju taip ir yra. Nieko nepadarysi - tenka išleisti ir derintis prie jo...... Bet tai irgi suderinama ir sutvarkoma - tik reikia pozityvaus požiūrio

Papildyta:


IR AŠ - kaip matyt dauguma moterų. Tačiau vyrams tai negalioja

stai apie ka as kalbu. Na, kiek aplink mus karjerisciu? Tu tikru, ne kur is pardavejos skyriaus vedeja patampa? As asmeniskai tik viena(gal ir daugiau, bet dabar neprisimenu), kuria galeciau pavadinti karjeros moterim. Ji istekejus ir dukra turedama pradejo dirbt teisme, regis, valytoja. Paskui ten isidarbino sekretore, vyras pabego, alimentu nemokejo, bet ji ir dirbo, ir dukra augino, ir mokesi. Issimokslinus perejo dirbt i policija tardytoja (dabar tyreja vadintusi) ir vel studijavo. Nezinau ar dar kur dirbo, bet dabar ji teiseja. Stai tokius pokycius vadinciau karjera. Taip, galit sakyt, kad jai kazkas padejo (jos atveju mama), bet dauguma moteru turi vyrus, kurie irgi gali padeti. Ir jai nereikejo rinktis ar karjera ar vaikas ir tikrai nemanau, kad jos dukra ziauriai kentejo, kai mama i sesija isvaziuodavo.
Papildyta:

tikrai netiesa nematuokit visu zmoniu pagal viena, nes visi mes skirtingi, su skirtingais tikslais, norais ir svajonem.

Bet gamtos taip surėdyta - žinoma, skamba grubokai Na nebent pingvinai esame

Tai netiesa, pvz. mano vyrui šeima yra svarbiau ir jis mieliau nekiltų pareigose ar net pereitų į žemesnes pareigas, bet turėtų laiko šeimai, vaikams ir t.t. Lygiai tokia pati situacija ir mano uošvių šeimoje.
O štai šeimoje aš esu labiau karjeristė, t.y. man svarbu kažko pasiekti savo srityje. Tai nebūtinai aukščiausios aukštumos ir tai nereiškia, kad šeima man nesvarbi, bet greičiau abu dalykai vienodai svarbūs.

Bet tokie vyrai akivaizdžiai renkasi "vyriškas" moteris - jūsų šeima to pavyzdys. Šeimoje turi būti proporcija - kas jauniklius žiūri, kas medžioja Nes jei abu šeimyniški būtų ir šeimą-vaikučius rinktusi - iš ko gyvent?

Siais laikais jau abu sutuoktiniai gali vienu metu ir medziot, ir vaikus augint. Tik bendradarbiavimas tarp ju turi buti

Kartais zmones dirba tik tam, kad turetu is ko gyventi - susimoket uz buta, pavalgyt, papramogaut ar dar kam. Jiems buna svarbiausias ne darbas, ne karjeros aukstumos, o tai, ka ir kur gali veikti nedirbdami. Faktas, kad viskam pinigu reikia, bet jei poreikiai nedideli, tai ir abieju sutuoktiniu uzdirbio gali pakakt. Tuomet galima gyventi pagal savo norus, tureti ir darba, ir seima ir nereikia sprest dilemu ka pasirinkt: karjera ar vaika
Papildyta:

bet yra valstybiu, kur motinystes atostogos netrunka 2 metus, o tik kelis men. Ir moterys po ju grizta i darba, ne vien karjeros daryti, o siaip dirbti. Ir yra ir darbuotojos, ir mamos. O ir Lietuvos atveju, na, ar kiekvienai moteriai zlungs visos ateities perspektyvos, jei jos nebus darbe nuo keliu men. iki poros metu? Abejoju. Nebent nori vaika iki mokyklos augint ar viena po kito kokius 3-4 -gimdo, tik tada taip.

O ir tos karjeros Kiek is mokykloje dirbanciu mokytoju pakils karjeros laiptais iki direktores kedes? Visos? Viena? Nei vienos? Kiek furu vairuotoju savo darbe pakils karjeros laiptais? Ar aplamai jie gali tai savo darbe? Abejoju. Kiek policininku per savo 20 metu darba taps policijos vadovais? Kokias jus (netaikau asmeniskai Mazulei)cia neispasakytas karjeras darot, kad reikia net rinktis ar karjera ar vaikas Va sita as noreciau zinoti Ir kiek cia (forume) tokiu yra? Viena? Dvi? Ir kiek metu ta jusu pasakiskas karjeros kilimas turi vykti?