Karjera ar vaikas?

Mano tokia situacija- jauna ištekėjau po mokslų neturėjome vaikų tai visi darbdaviai kratėsi atseit jauna ištekėjusi norėsit vaikų- man tada buvo 23 buvau baigusi tuometinę aukštesniąją dabar save vadinančia aukštoji neuniversitetinė (tas pats š tik ant kito pagaliuko) taigi nereik visko krėst ant vaikų- be vaikų taip pat buvau nereikalniga nuėjau mokintis toliau


ui uii ui pas mus grupėje bakalaurą apsigynė:11 žmonių keturios merginos trys iš jų susilaukė lelių nebaigusios trečio kurso (tame tarpe ir aš) ir vieno žmona pasigimdė- bus noras bus ir bakalauras- ėjau ir su vaiku į kai kurias paskaitas- pas darbo vadovą kol nesuėjo 2 m ir nenuvedžiau į darželį- vyro pamaininis daarbas tai visko buvo ir įskaitas laikėm viena kitų vaikus pažiūrėdamos (vis tiek daugelis žodžiu- raštu) nu nesakau- sunku buvo dėstytojai per dantį traukdavo kad vaikų darželis kolidoriuje bet kažkaip ištempėm- visos nuėjom į magistrą ir vaikinas tas nuėjo- magistre pastojau aš (man jau buvo 30 ir vaikinuko žmona bei dar viena mergina atėjusi iš anksčiau baigusių grupės iš anksčiau baigusių jai trukdęė jin išėjo... o šiaip turiu jums "žinią kuri buvo ir bus turi vaikų nors taui ir 40 darbą gaut mažesnė tikimybė nei bevaikei.
jei jau kyla klausimas vaikai ar karjera- sterilizuokitės iš karto- kam tada vaikai????
Ir negalvokite kad taip lengva va sugalvojau ir pastojau... dar neaišku ar astosite... didelė tikimybė kad tos kurios vartojo kontraceptikus gali tekti sustoti- valyti organizmą dar klausimas kaip eis nėštumas vienai mano pažystamai po kontraceptikų 2 nėštumai blogai baigėsi vienas - nesiovystė vaiko širdutė galiausiai praidėjo krauhjavimas ir darė valymą- antras nėštumas irgi paibaigė persileidimu- trečią kartą pastojus visą nėštumą buvo gulimas rėžimas leliui brandinti plaučiai ir cezaris planinis nes gimdoje randai- neatsivers pati gimda- ir po cezario kraujavimas nu trumpiau šalino pačią gimdą... o planuose buvo 2 leliai nes jau namas yra mašinos yra darbai geri yra...kaip pamenu dar santariškėse gulėjo kai vyra atėjęs "pradžiugino" žmoną kad darbo neteko... o ir jai leido suorasti kad gryžt nebus kur... štai tau ir planuota laimė...
tai tiek keikėsi galiausiai aš paklausiau kam tau vaikas? dėl prestižo?

ir vartojau ir lengvai pastojau ir tt ir pan, čia ne rodiklis.
Žinoma, ir studijuoja, ir nėštukės būna, ir augina bestudijuodamos. Bet tai-iš vaikio atimtas laikas, nemiga ir nuovargis. Tai blaškymasis.

Žinoma, ir studijuoja, ir nėštukės būna, ir augina bestudijuodamos. Bet tai-iš vaikio atimtas laikas, nemiga ir nuovargis. Tai blaškymasis.

Ką tada kalbėti, kai šeimoje atsirandą antras, trečias vaikas? Kiek tada dėmesio praranda pirmasis? Juk mama turi rūpintis ir mažiuku. Nemiga ir nuovargis - dvigubas. Ir blaškymasis... Pirmas verkia, nes nori ant kelių, antras verkia, nes nori valgyt. Tai pirma pasūpuoti pirmagimį ar pamaitinti pagranduką? Man atrodo auginti vaiką ir studijuoti tuo pačiu metu yra zuikio baikos palyginus su pametinukų, dvynukų, trynukų ir t.t. auginimu
Iš savo patirties galiu palaikyti tą nuomonę, jog pirma reikia pabaigti mokslus, padirbėti, pasikloti pagrindą po kojom, o paskui tik gimdyti... Tada bus tiesiog lengviau iš finansinės pusės. Aš pastojau 4 kurse, ačiū dievui, kad buvau įsidarbinus po pirmo kurso, ir puse etato kaip studentė dirbau, todėl gaunu pašalpą (kompensuojamas darbo užmokestis). Ir ačiū dievui, kad brangusis neblogai uždirba, nes kitu atveju būtų labai labai liūdna... Ir vistiek, gyvenam nuomojamam bute, kol susiradom Nes daug kas nenori šeimų su vaikais. Apie nuosavą būstą kolkas tik pasvajoti, tam pinigų nėra. Taigi, artimiausiu laiku taip ir gyvensim, kas mėnesi ateidinės pencininkė-šeimininkė nuomos pinigų A kai mažoji pradės lankyti darželį, galėsiu normaliai dirbti, pulsime kurti savo namučius Taip, kad antra darysim tik po kokių 6-8 metų, jei tik ir vėl negrius mūsų planai... Nes mūsų mažoji nebuvo planuota, ir pastojau vartodama KT. Nėštumas nebuvo lengvas, daktarai nepritarė jam, bet po 37 sav pagimdžiau mažą sveiką mergytę
Vienu žodžiu, mielosios, galite planuoti ką tik norit, bet gyvenimas sudėstys savaip

Keliu temą, kurią paskaitysiu vėliau, bet dabar tiesiog "plyštu", kaip reikia pasidalinti mintimis.

Trumpai tariant, tapau paranojike pavyduole. Niurzgėti garsiai nedrįstu- negi vyras suprastų...

Taigi, aš apie moteris. Na, ne. Ne apie moteris. Apie save...

Buvau "laisva". Karjeros ypatingos nedariau, bet kiek uždirbau - tiek pakako. Viršvalandžių dažniausiai nesėdėdavau (teko dirbti ir tokį darbą, kur kasdien grįždavau namo 22 val., tai jau atsikandau...), bet jei prireikdavo - tai ir pasilikdavau po darbo, bet duris uždarius tikrai galva būdavo rami. Po darbo - hobi, kuris man laaabai patiko ir reikalavo viso laisvo laiko.
Trumpai tariant, buvau visai patenkinta gyvenimu.

Ištekėjau, gimė vaikutis, išvažiavau į mažą miestelį pas vyrą, kur nieko nepažįstu.

Pirmus metus žaliavau... trūko visko. Draugų. Ypač savo hobi. Na, darbo nelabai trūko - bet net ir jo truputį. Verkdavau nuo nemiegotų naktų (pirmus metus ištisai), ir visiško savęs netekimo. Po to kaip ir pripratau.. tiksliau, pamiršau savo praeitą gyvenimą.
Nusprendėm iškart paplanuoti ir antrą vaikiuką. Dabar antrajam jau pusantrų ir matau, kad sprendimas buvo geras. Taigi, esu namuose ir tik namuose, ir tik tarp keturių sienų jau keturi metai... Atradau patogų būdą egzistuoti - negalvoti apie save. Nėra mano poreikių, nėra reikalavimų, nėra ir širdies skausmo. Diena prabėga rutinoje ir rūpinimęsi vaikais ir namais.

Kaip kokia sena bumbeklė atradau naują "pramogą". Skaitau visokius žurnalus apie žmones, kurie... gyvena (na, pvz., "Žmonės"). Ir kiekvieną kartą sarkastiškai juos suskirstau į grupes (ypač moteris):
1. Ha, verslą daro, turi laiko ir atostogoms dviese su vyru.... Nu taip. O kas vaikus jai augina? Auklė, žinoma. Kaip ji gali palikti dviejų metų mergytę visam mėnesiui ir išvažiuoti į, pvz., olimpiadą...? Net negaliu to įsivaizduoti. Arba ištisom dienom nematyti vaiko. Gerai jai - močiutės vaiką augina. O jei mano močiutė yra karjeristė, kuri iškart pasakė, kad anūkai - tai tik pramoga, o draugams giriasi, kaip jai gera ant širdies, kei anūkai nemiega naktimis, nes ne jos šitas vargas...? -
Trumpai tariant pavydžiu veiklos juodai. Ir suprantu, kad man tokia "prabanga" neprieinama nei fiziškai (nėra pinigų auklei ir nėra močiučių), nei dvasiškai - nu negaliu aš palikti vaikų ilgam.
2. Nu ir sena tarka. Tai vien tik namie sėdi ir vaikus augina? Atseit labai padeda vyrui jo versle (ar pvz., "diriguoti" nacionaliniam "padeda")?... akių dūmimas. Nieko ji ten nepadeda: arba vyresni vaikai mažesnius augina, arba dirba po kelias valandas "padeda". Kaži, kaip padėtų ir kiek beliktų iš "įteisintų žmonos dienpinigių" skyrybų atveju. - Trumpai tariant, pavydžiu ir sėdėjimo namie be rūpesčių, nesukant galvos, kad bus, jei liks be pragyvenimo šaltinio, nejaučiant "alkio" save kažkaip realizuoti.
3. Edukologė, pyp. Oj, nu klausykit, tikra devyndarbė-devynragė. Ir vaikus (net keturis!) prižiūri ir knygytes jiems paskaito, pyragus kepa, su vyru atostogų į Druskininkus nuvažiuoja, ir net mamytėms moralus atskaito apie tai, kaip teisingai auklėti vaikus. O dar ir darželius steigia. Ir po seminarus, žiū, spėja važinėti. Pala, ir dar į užsienį suskraido. Ir užsienio kalbą mokosi... ir dar... nusprendė pasportuoti? Nu šakės. Arba jos para turi daugiau valandų, arba ji greičiau miega.... Arba man visai prastai su aritmetika. Jeigu aš iš darbo grįžusi (... primetu, kad čia būtų apie 18 val.) dar eičiau kalbų mokytis ar sportuoti... vaikų nematyčiau visai. Nepamirškime, kiek laiko užima namo (ne buto) iškuopimas... O jei dar savaitgaliai kelionėms ar su vyru... - Trumpai tarian, neįtikėtina, bet šiuo atveju labiausiai užpavydėjau savaitgalio su vyru (nesu tokio turėjusi jau visus ketverius metus jau vien dėl to, kad vis dar maitinu mąžąją ir matau to naudą imuniteto prasme) ir dar to neklystamo ir vienareikšmiškai tvirto įsitikinimo, kad nepaisant visos tos veiklos, vaikai auklėjami 100 proc. pilnavertiškai ir, be abejo, tai atlieka pati mama...

Taigi, jaučiu "alkį", nes nebeliko manęs kaip žmogaus. O-bet-tačiau bijau grįžti į darbą, nes galiu nebesusitvarkyti su darbu. Galimybių pasėdėti ilgėliau, kad įsivažiuot - laiko nebebus. O be to, - darbas nieko nepakeis. Darbas darbe + darbas namuose, skubant atlikti ruošos darbus ir bent kiek pabūti su vaikais... tai dėl to mes gyvename?

Kodėl moterimt tenka tokia dilema?
Kodėl neišvengiamai turim rinktis ir neišvengiamai "pralaimėti"? Turiu suglausti ausis ir pasiruošti, kad darbe tarkuos už neatliktus darbus ( o aš esu perfekcionistė, man tai baisiausias košmaras), tarkuos už "slaugadienius", o mano vaikus auklės neaiškios valstybinės ugdymo įstaigos...
Kodėl vyrams ta dilema "persiplėšti" nėra tokia aštri. Nors ir jiems pavydžiu.. ypač keliautojams. Ištisus dešimtmečius keliauja, knygas rašo... o kas tuo metu prižiūri jų vaikus (na, ir tuos pačius vyrus)? Ogi taip. Mes, moterys.

Kaip išspręsti problemą?...
Papildyta:


Japonijoje labai keistai gaunasi (arba aš ne viską žinau).
Iki 30 metų moterys labai dirba. Na, ir dirba, kaip žinia, ten be stabdžių. Jokio laisvalaikio, tik laikas miegui.
Jei neišteka iki 30 - tai jau viskas, prarasti visi šansai...
O kai išteka. Tai irgi viskas. Garantuotai namuo šeimininkė.

Klausimas tik. Kam tiek laiko investuoti į mokslus, daryti "karjerą", jei po to vis tiek 100 proc. tapsi tik namų šeimininke...

1. sveikinu. nes kitos taip ir numirsta, nebepra-alke is naujo.
2. susitvarkysi. mano vaikui -antrajam - suejo du metai. iki tol dirbau namie su VL(verslo liudijimu), kaifavau nuo galejimo buti su vaiku/vaikais (turiu du), ir labai nenorejau dirbt oficialiai. nu bet o ka. neturiu milijonierio vyro, tiksliau, visai neturiu. netiketai gavau darba. ir ka. griztu is darbo, dar namie padirbu privaciai, pagal ta VL, ir vaikams ir sau laikas nuo 6-7-vakaro vistiek atsiranda. kad ir pasivolioti ant grindu, is nuovargio ar ne, jie dar ne tiek ir jaucia. tuomet kiekviena minute ivertini. vaiku pasiilgsti. ir nesi uzsidariusi. miegu mazai, oi mazai. man patiko tavo pasakymas: miegoti greitai. tai vot, tenka miegoti greitaim nes as irgi perfekcioniste, na gal ne ligotai tik, o darbu niekas uz mane nepadarys. keliuos visaip ir 3, 4 ir puse 5 ryto. miegoti iki 7 ryto - jau tarsi miegoti iki 12tos.

3.todel cia - ivairus filosofiniai pamastymai, bet jau labai ne i tema issiplesim...

4. as - taip pat. nieko, svarbu nebuti ligone. nes su ligomis - tai sunku. gyvenimas, vaikai padeda isgyti is kai kuriu ligu. jei ne - tuomet rimciau.
5. man irgi mintys ateina. vat vyrai ir knygas raso, o uz ju - jiems ateinanti moteris pietus paduoda. ir isties - jie vargseliai. daugko nesugebetu. nesugebetu pavezti tokio kruvio... as dziaugiuos vis tiek,kad esu moteris, mama...nors svajones vis atideti ar nukelti tenka. bet ATSIKOVOJU laiko ir joms. taip nusprendziau. tvirtai.

5. kaip isspresti? unikaliu, tau vienai tinkanciu budu. bet nesedint ir ne verkiant. tikrai tikrai imanoma daugka isspresti. o jei ne - vadinasi, ta svjone - ne tokia ir buvo didziule....

Estija, tik neįsižeiskit, bet toks jausmas, kad jūs pavydit visoms "Žmonių" veikėjoms t.y. olimpiadininkėms, verslininkėms ir pan. Aišku, kai vaiką pasigimdo ir numeta auklei ištisom parom tai nėra gerai, bet, kad skiria laiko ir sau pvz sportuoja, keliauja tai nieko blogo nematau. Kiekvieno pasirinkimas

?? O del ko tos kancios?Kuriems galams tie bakalaurai?Tikiuosi jusu ir musu vaikams niekada panasiu kratiniu neteks skaityti...

* Kadangi karjeros nedarete,ir nedarote,tai jus ir nesuprasite tokiu moteru,kurios sugeba,ir karjera daryti,ir su vaikais bendrauti,ir su vyru pakeliauti.Be to,dar priklauso koks vyras salia jusu. Jei tiek laiko tik sedite namie ir jusu vyrui nera poreikio su jumis tik dviese pabendrauti,tai...isvadas pasidarykite pati.

** Yra mamu,kurios ir augindamos vaikus,uzsiima kazkokia veikla,o ne sedi ir kvailus zurnaliukus skaito,ir ...piktinasi,kad kitos sugeba ,o ji vat ne,ir stebisi


*** Tai ar kas kaltas,kad gyvenate toki gyvenima,net paciai neidomu.Savyje reikia ieskoti problemu,o ne kitu zmoniu gyvenimais stebetis,pavydeti. Ar manote,kad tureti sava versla,tai kaip isvirti barscius(kaip burbanti sako ),ir tai,juos ne kiekviena sugeba skaniai isvirti.

Maziau skuskites,verkite,o suraskite sau miela uzsiemima,pagaliau ,kad nebutu dilema kaip kas darbe,tai tobulekite,tam yra kursai ir t.t. Kai noro yra,tai viskas imanoma.

as tai nematau ko cia joms pavydeti...kiekvienam gyvenimas suredytas savaip...
, as tik noreciau tureti, kam palikti bent trumpam savo vaikus (pvz mociutem) ir tevai gali kazkur nueiti, turiningai praleisti laisvalaiki...sios galimybes as neturiu... pirmagyme tai nuo mazu dienu visur tampemes, sventesi, laidotuves, ar belekokia proga, tiesiog jau mus visus 3kviesdavosi...o dabar, kai atsirado maziuke, tai daug ko tenka atsisakyti...
bestudijuodama oj svajojau apie karjeros aukstumas , o dabar esu tik namu seimininke ...gal ateity bus geriau...

Man tik susidarė toks vaizdas iš aprašymo, kad jaučiama, jog labai griežiamas dantis ant tų moterų nors mane asmeniškai tokios karjeristės irgi visai nejaudina, vistiek, manau, šeima yra numer vienas

na, ir kas, kad jus norit???? Seneliai VISISKAI neprivalo priziuret (net ir kelias val) savo anuku. Gali, bet neprivalo. Tevai patys atsako uz savo vaikus ir patys juos privalo uzaugint, o ne prie progos numest pvz. mociutem ir patys "turiningai praleist laisvalaiki". Laisvalaikis ir tom paciom mociutem reikalingas. Todel keiskit savo norus, paciai bus lengviau.

Na man asmeniškai dar neteko matyti/girdėti tokio varianto, kad seneliai nenorėtų arba pasirinktų savo laisvę vietoj pabuvimo su anūkais... Juk tai tokia laimė. Niekas nesako, kad diena iš dienos jie turi tą daryti, bet retsykiais sakyčiau net privaloma, juk taip stiprinamas tarpusavio ryšys, kiek teigiamų emocijų gauna ir vieni, ir kiti.
Jei seneliai kratosi savo anūkų, tai matyt ryškiai kažkas negerai su visa šeima...