Po gimdymo praėjo metai. Tačiau ir šiai dienai jo nepamirštu

( savo istoriją aprašiau anksčiau). Buvo tikras košmaras, o gimdymas nebuvo pirmas.
Mano mažyliui į pasaulį padėjo ateiti akušerė Žaneta Stonkuvienė. Daugiau pas ją nenorėčiau gimdyti
Gal ji buvo pervargusi (buvau jau paskutinė gimdyvė jos pamainoje, kuri jau baiginėjosi), tačiau labai jautėsi požiūris: aš pati pagimdžiau du vaikus, tai pagimdysi ir tu. Ji pasisiūlė pasilikti po darbo ir priimti gimdymą (aišku už atlygį) Akušerė pagal pilvuką nusprendė, jog mažylis bus nedidutis, tačiau jis svėrė virš 4 kg. Akušerė nekirpo, nors mažius buvo užstrigęs, labai prašiau, šaukiau, verkiau (ko nebuvo per pirmą gimdymą). Per sąrėmius ji užkišusi pirštą tempė, kad kuo greičiau plyščiau. Skausmas buvo nepakeliamas... Susiuvo tragiškai. Teko siūti ir po pirmojo gimdymo, tačiau susiuvimų nėr ko lyginti - pirmojo gimdymo metu susiūtos vietos net nesijaučia, o dabar....
Paslapčia pasavoju apie trečią mažylį, tačiau taupyčiau litukus ir tarčiausi su gydytoju dėl CP.
Nepykti, būsimos mamytės, už tokios nuotaikos įliejimą į šią temą, tačiau atsiminimai tikrai ne kokie.

O pogimdyviniame skyriuje visas personalas