QUOTE(gryda @ 2010 10 30, 20:31)
gal mano klausimas ne visai į temą, bet nežinau, kur daugiau paklaust. At gyvūnai gali turėti karminių ryšių su žmonėmis? Nes buvau priversta atiduoti katiną (dėl alergijos jam), kuris pas mus išbuvo tik 3 savaites, o taip širdį skauda, kad regis, netekau kokio artimo... Jau man net nenormalu tai atrodo.
Papildyta:
kaip paleisti liūdesį? O gal tai nėra neigiama energija, nes jei nežinai, kas lūdesys yra, nežinai, kas yra džiaugsmas
Mano buves vyras sakydavo - jei jau "sugalvojom", tai gali ir "buti"
Sirduke paskaudes ir praeis.Asmeniskai as stengiuosi islaikyti sukaupta demesi i DIEVA, tada maziau abejoniu, daugiau ramybes. Is psichologines puses viskas taip, o va is Dieviskosios sunku pasakyti kaip yra tikrumoje.Galime tik spelioti, spekuliuoti, ir susimaise gryzti i pradini iseities taska. Visos energijos ir emocijos gerai, jei jos mus augina.O augti galim tik tada, kada neuzkimbam uz pasekmiu, neuzkimbam uz skausmo, uz santykiu.Zodziu kaip liaudies ismintis sako - viskas kas su saiku, viskas yra i nauda:) Zinau jog yra tokia busena , savijauta, vieta mumyse kada kas benutiktu, mums viskas gerai - salta? Gerai, kartsa? - gerai.Myli mus - gerai, nekencia musu - gerai...pradzioje buvo sunkoka susigaudyti kas cia vyksta, bet su laiku pradejo aisketi, jog reikia liudeti dziaugsminai ir dziaugtis su liudesiu... skamba kaip "nesamone", bet taip yra ir tai tera virsmas, pastovus ir nuolatinis vyksmas, kada protas reikalauja, o sirdis augina
Papildyta:
QUOTE(girene @ 2010 10 29, 18:54)
patiko
Kas konkreciai patiko?